Veiksmingos mentorystės samprata

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama veiksmingos mentorystės samprata ugdymo kontekste. Remiantis mokslinės literatūros analize, parodoma, kad mentorystė pati savaime nelaiduoja veiksmingų rezultatų. Veiksminga mentorystė gali būti viena iš ugdymo priemonių, padedanti studentams įgyti profesinių kompetencijų, gerinanti studentų akademinių pasiekimų lygį, studentų socializaciją profesinėje veikloje. Mokslinėje literatūroje dažnai tapatinamos efektyvumo, veiksmingumo, produktyvumo sąvokos, apibrėžiant sėkmingos mentorystės rezultatą. Kadangi mentorystės samprata yra nuolat kuriama per socialinę sąveiką tarp mentoriaus ir studento, straipsnyje atskleidžiama, kurią sąvoką būtų tikslingiau vartoti aptariant veiksmingos mentorystės konceptą. Pristatomi teorinio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad veiksminga mentorystė kaip rezultatas gali būti apibūdinama bei vertinama naudojant kokybinius parametrus. Veiksminga mentorystė apibūdinama kaip lankstus, dinamiškas, formalizuotas procesas, kurio metu mokosi, tobulėja abu proceso dalyviai-mentorius ir globotinis bei veda veiksmingų asmeninių ir profesinių pokyčių link. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: veiksminga mentorystė, mentorius, veiksmingumas, efektyvumas, produktyvumas. Įvadas Šiuolaikinių studijų tikslas yra ne tik įgyti žinių, bet ir gebėti taikyti šias žinias savo profesinėje srityje. Daugelis studentų menkai suvokia sudėtingą aukštojo mokslo aplinką. Jų lūkesčiai siekti akademinio tobulumo ne visada dera su sėkminga profesine karjera (Zellers, Howard, Barcic, 2008). Mentorystė yra priemonė, ne tik padedanti studentams perimti žinias ir plėtoti gebėjimus, bet ir sėkmingai tobulėti, socializuotis profesinėje srityje, teikti psicho