Užgavėnės: A Rural and Urban, Religious, Socialist, and Lithuanian Festival of Shrovetide

Abstract

Abstract:The article uses the case of Užgavėnės (Shrovetide) to reveal how the content of a festival can shift over time. It discusses how festival associated with agricultural calendar can acquire a religious character and become a youth, urban, socialist, national, and ethnic festival, can be used not only for recreational purposes but also ideological ones in the fight against religiousness and an attempt to create a socialist festival, and, at the same time, to nurture Lithuanian culture. The newly created image of Užgavėnės as a rite of passage -a festival marking a turn of season -has determined its recent fate and even given it greater significance. It has also spread in Lithuanian communities abroad, forming a temporary deterritorialised Lithuanian ethnic cultural space, allowing them to feel 'back at home' in each other's company, and to maintain their ethnic identity.

Lithuanian Leisure and Holidays: Features of Formation of the Lithuanian Ethnic-Cultural Space in Vilnius and Puńsk-Sejny Regions

“…Tokias galimybes dar labiau praplečia su įsipareigojimais nesusijęs ir gerų draugų rate leidžiamas laisvalaikis. Laisvalaikio susiėjimuose, kaip ir šventės metu, išeinama iš įprastos socialinės erdvės, sukuriama šventei prilygstanti nuotaika [58,[119][120][121][122]. Ritualinis elgesys gali būti traktuojamas kaip tam tikra elgesio forma, besiskirianti nuo įprastinės.…”

“…Kita vertus, autoriaus XIX a. pabaigos -XXI a. pradžios Užgavėnių tyrimai liudija, kad ta pati šventė tam tikromis aplinkybėmis gali įgyti skirtingą prasmę -kaimo, miesto, religinės, sekuliarios ir netgi lietuviškos šventės pavidalą. Lietuviška ji tampa už Lietuvos ribų funkcionuojančių lietuvių bendruomenių dėka [58,. 1918-1940 m. valstybės (tautos) švenčių analizė Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse atskleidė, kad Vilniaus ir Seinų-Suvalkų kraštuose buvo išskiriama tik Vasario 16-oji, jos svarba šių vietovių jaunimui pranoko Nepriklausomoje Lietuvoje šventei teikiamą svarbą [59,.…”