The Study of International Trade-Related Changes

Abstract

2014 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. Reikšminiai žodžiai: tarptautinė prekyba, bendras vidaus produktas, ekonometrinis modelis, ekonomika. MOKSLAS -LIETUVOS ATEITIS SCIENCE -FUTURE OF LITHUANIA ĮvadasTarptautinė prekyba -tai ūkio šaka, kuri yra pagrindinis ekonominių pajamų šaltinis. Ji tradiciškai suvokiama kaip prekyba materialiomis, turinčiomis fizinį pavidalą, prekė-mis (materialiais kilnojamaisiais daiktais), išskyrus elektros energiją, vandenį ir dujas, kai jie nėra paruošti parduoti riboto tūrio arba nustatyto kiekio. Tarptautinė prekyba -tai verslas, vienoje šalyje sukurtų produktų pardavimas pirkėjui ar vartotojui, esančiam kitoje šalyje, arba vartojimas kitoje šalyje (Melnikas et al. 2008). Tarptautinė prekyba taip pat gali būti apibūdinama įvairiai: kaip veikla, vykstanti tarptautiniu mastu ir tarptautinėje aplinkoje; veikla, kurią vykdo subjektas ir kuri sudaro galimybes subjektui gauti naudą; veikla, skirta produktams realizuoti bei jų realizavimo mastams didinti.Tarptautinės prekybos aplinka gali būti labai įvairi ir sudėtinga, įvairių politinių, ekonominių, socialinių, technologijų pažangos ir kitų charakteristikų. Ši aplinka gali būti vertinama, kaip kintanti laiko, įvairių regionų ir skirtingų materialių prekių atžvilgiu.Tarptautinės prekybos dalyviai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Šie tarptautinėje prekyboje veikiantys subjektai užsiima veikla, skirta prekėms pirkti ar parduoti tarptautinėje aplinkoje, arba vykdo kryptingą politiką, skirtą tarptautinės prekybos apimties didėjimui skatinti. Šie subjektai taip pat daro tiesioginį poveikį vartojimo mastui visuomenėje.Tarptautinės prekybos apimtis priklauso nuo bendro pasaulio prekybos lygmens (Polak 2003) ir nuo specifinių veiksnių, tokių, kaip šalies turimų gamtinių išteklių gausa, vidaus rinkos dydis (Pasaulio bankas 2012). Pavyzdžiui, šalies, kurios didelė vidaus rinka, ūkio subjektai apskritai perka daugiau. Šalių, gerai apsirūpinusių gamtiniais ištek-liais, tokiais kaip nafta, ūkio subjektai yra linkę parduoti daugiau. Vadinamųjų sausumos supamų šalių, t. y. šalių, kurios neturi tiesioginės prieigos prie jūros uostų, ūkio subjektai, plėtodami užsienio prekybą, dėl daug aukštes-nių transportavimo kainų susiduria su prekių gabenimo sunkumais (Pasaulio bankas 2012).Tarptautinės prekybos apimties struktūroje pasaulio mastu didžiausią dalį sudaro Europos, ypač Europos Sąjungos, šalių tarptautinės prekybos apimtis. Dėl sėkmin-gos integracijos į tarpregioninius ir pasaulinius prekybinius srautus Europos Sąjungos įmonių tarptautinės prekybos apimtis sudaro 39 % tarptautinės prekybos pasaulio mastu apimties. Pagal tarptautinės prekybos apimties augimą taip pat dominuoja Azijos šalys. Tarptautinės prekybos apimčiai ...