The relationship between ‘theory of mind’ and attachment‐related anxiety and avoidance in Italian adolescents

Abstract

This study examined the relationship between ‘theory of mind’ and attachment‐related anxiety and avoidance in adolescence. The “Reading the Mind in the Eyes” test and the “Experiences in Close Relationships – Relationship Structures” questionnaires were administered to 402 14–19 year‐old adolescents. Contrary to expectations, anxiety but not avoidance with mother was associated with less accurate mindreading, and this effect was stronger in younger than in older adolescents. Results might be explained in terms of the inconsistency of caregiver behavior that is supposed to cause anxious strategies, and thus illustrate the need to consider not only the effects, but also the causes of different types of insecure strategies.

Adult attachment style modulates neural responses in a mentalizing task

“…Behavioral studies showed that mentalizing ability in childhood is influenced by attachment security to mother (Fonagy et al, 1997;Meins et al, 1998;Symons and Clark, 2000;De Rosnay and Harris, 2002) and to father (Fonagy et al, 2007) and that affective mentalizing ability in adolescence is modulated by AAS (Huenefeldt et al, 2013b). The relation of AAS and affective mentalizing in adulthood was investigated in healthy women in a behavioral study using a paradigm with stimuli from the eye region (''Reading the mind in the eyes test'' = RMET) and a two-dimensional self-report measure of AAS (''Experiences in Close Relationships'' questionnaire) (Huenefeldt et al, 2013a).…”

Mentalizacijos raidos veiksnių vaikystėje ir paauglystėje apžvalga

“…Su dalimi šių rezultatų dera ir keleto kitų tyrimų, kuriais nustatytas ryšys tarp motinos numanymo apie vaiko psichiką ir ketverių metų vaikų PT (Meins, Fernyhough, Arnott, Leekam, & De Rosnay, 2013), atskleistos sąsajos su skirtingais vaikų PT ypatumais (Laranjo et al, 2010), radiniai. Reikia paminėti, kad motinos numanymo apie vaiko psichiką prognostiškumas vaiko PT nėra patvirtinamas, kai tai koduojama struktūruotose mamos ir vaiko sąveikose (Ereky-Stevens, 2008) arba kai vaiko PT vertinama iki ketverių metų amžiaus (Dore & Lillard, 2014).…”

“…Kitame tyrime (Venta & Sharp, 2015) prieraišumo strategijų analizė parodė, kad vengiantį, nerimastingą ir saugų prieraišumą turinčių paauglių mentalizacija yra panašaus lygio, tačiau skiriasi nuo dezorganizuotą prieraišumą turinčių paauglių, kurių mentalizacija prastesnė. Dar vienas tyrimas, kuriame analizuotos su prieraišumu susijusio vengimo ir nerimastingumo ir PT sąsajos, atskleidė, kad paauglystėje, o ypač jaunesniojoje, tik nerimastingas, bet ne vengiantis prieraišumas buvo neigiamai susijęs su mentalizacijos tikslumu (Hünefeldt et al, 2013). Autoriai, aptardami keletą interpretacijų, kaip vieną iš, ko gero, realistiškiausių paaiškinimų pateikia prielaidą, kad galbūt abu reiškiniai priklauso nuo trečiojo -motinos nenuoseklumo, kuris laikomas nerimastingo prieraišumo veiksniu, kartu komplikuoja ir PT įgijimą.…”

“…Apžvel-gus ankstyvos raidos tyrimus, atsiskleidžia, kad šiuolaikinio psichodinaminio požiūrio keliamos prielaidos, kad vaiko mentalizacija vystosi esant saugiems prieraišumo santykiams ir lydima pakankamai geros tėvų mentalizacijos, iš dalies patvirtinamos empiriniais duomenimis. Skirtingi tyrimai rodo, kad tėvų gebėjimas reflektuoti prieraišumo santykius yra reikšmingas veiksnys jo prieraišumo saugumui (Fonagy et al, 1991;Slade et al, 2005) ir mentalizacijos, vertintos pasitelkus PT užduotis, įgijimui (Laranjo et al, 2010;Meins et al, 2013). Pirma, matome, kad motinų mentalizacija užtikrina saugų prieraišumą ir, remiantis tyrimų duomenimis, yra svarbi organizuoto prieraišumo strategijoms.…”

“…Sugretinę ikimokyklinio amžiaus tarpsnio (Repacholi & Trapolini, 2004) ir jaunesniosios paauglystės (Humfress et al, 2002) tyrimo rezultatus matome, kad yra duomenų, rodančių, jog vengiančio prieraišumo strategija gali interferuoti su vaiko mentalizacija artimų santykių kontekste skirtinguose raidos tarpsniuose. Kituose tyrimuose tik dezorganizuotas arba nerimastingas (Hünefeldt et al, 2013) prieraišumas siejamas su prastesne mentalizacija. Taigi empiriniai duomenys ne tik įtvirtina prieraišumą kaip vaiko mentalizacijos veiksnį, bet ir atskleidžia naują dalyką, kad ne tiek prieraišumo saugumas, kiek prieraišumo sistemos organizacija apskritai yra sėkmingos mentalizacijos raidos sąly-ga. Trečia, apžvelgti empiriniai duomenys taip pat įtvirtina motinų mentalizaciją kaip būtiną sąlygą vaiko mentalizacijos raidai nuo ankstyvojo laikotarpio iki paauglystės, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingi motinos mentalizacijos gebėjimo dėmenys gali būti svarbūs vaiko ir paauglio mentalizacijos raiškai.…”