The Protective State

Abstract

The modern state protects citizens from many different harms, from industrial accidents to airline crashes. This Element illuminates a distinctive politics of protection that transcends policy sectors as diverse as criminal justice, consumer protection, and public health. Adopting a comparative and historical perspective, the Element identifies common drivers of protective state-building as well as cross-national differences in the politics of protection. The Element concludes by examining political theories of the protective state, which seek to defend and critique the obligations for and the limits of state protection.

The Third and Fatal Shock: How Pandemic Killed the Millennial Paradigm

“…This is a complete inversion of the governing logic of the 1980s and 1990s, when the emphasis was on limiting state liabilities and increasing “personal responsibility” for life risks (Peeters ). Christopher Ansell () has suggested that we are witnessing the emergence of a “protective state” whose most important role is defending citizens from harms. Ansell focused on the protection of individuals against everyday harms.…”

Technological Sovereignty as Ability, Not Autarky

“…In particular, as argued by e.g. Buchanan (1975), the preservation of liberty and welfare requires a protective state who enacts and enforces laws and thus requires the necessary capacities to do so (see Acemoglu and Robinson, 2019, Ansell, 2019, Holcombe, 2020 for recent discussions of this issue). Moreover, standards, norms, and even new laws frequently arise out of established practices which is why the ability to shape such practices is another important determinant of sovereignty.…”

The Change of the Supervision of the Activities of Economic Operators

“…Ūkio subjektų veiklos kontrolė yra būtina, kad būtų apgintos Konstitucijoje nustatytos vertybės, tokios kaip antai nuosavybės teisės, žmonių sveikata, viešoji tvarka, valstybės ūkio sistema, finansinė tvarka, taip pat sąžininga konkurencija ir kt. Galima teigti, kad kontroliuodama ūkinę veiklą valstybė įgyvendina ir apsauginę savo funkciją (Ansell, 2020). Nubrėždamas principines ūkio subjektų veiklos kontrolės mechanizmo formavimo nuostatas, nustatančias ne tik ūkinės veiklos sąlygas, ūkinės veiklos ribojimus ar draudimus, bet ir kontrolę, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų (kas detaliau ir bus analizuojama šiame straipsnyje), Konstitucinis Teismas išaiškina, jog įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios turi plačią diskreciją, nepažeisdamos Konstitucijos, teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), atitinkamai ir nustatyti kontrolės formą (priemones).…”