The Parenthood Happiness Puzzle: An Introduction to Special Issue

Abstract

Contrary to conventional wisdom, recent studies argue that parenthood is not necessarily related to higher parental subjective well-being (SWB). However, parenthood remains an important aspect of adults' lives, also in highly developed societies where childbearing has become optional, financially expensive and affecting other goals in life. Whereas a great deal of effort has been put into answering why fertility is low in so many developed countries, one may even ask why is it not even lower. The answer is not obvious but stems from the fact that, to date, the relationship between fertility and SWB has been understudied and the mechanisms at work are not well understood. This special issue makes a step forward in this line of research, providing a coherent set of papers addressing different dimensions of the relationship between fertility and SWB and its mechanisms, starting from a demographic perspective, but integrating theories and research results from other disciplines. The collection of papers assesses the effect of the birth of a child on the individual SWB from angles still unexplored with the idea that the effects of fertility on individuals' SWB are diverse depending on individual, couple and country contextual factors.

Gimstamumo, laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos

“…Trečioji kryptis ne tik empirinė, bet ir išplečianti teorinę aprėptį -laimės ir vaikų susilaukimo ryšį veikia institucinis, kultūrinis ir socialinis bei ekonominis kontekstai: siekiant vertinti vaikų susilaukimo poveikį individo laimės lygiui (arba laimės poveikį susilaukti vaikų), analizuojamas turinčių ir neturinčių vaikų laimės lygis, atsižvelgiama į įvairias socialines ir demografines charakteristikas, ypač tėvų, ir pan. (Clark ir kt., 2008;Billari, 2009;Billari, Kohler, 2009;Parr, 2010;Baranowska, Matysiak, 2011;Myrskyla, Margolis, 2011Aassve, Goisis, Sironi, 2012;Aassve, Barbuscia, Mencarini, 2014a;Rizzi, Mikucka, 2015;Kohler, Mencarini, 2016;Matysiak, Mencarini, Vignoli, 2016;Stanca, 2016).…”

“…Kokios gali būti tokių skirtingų rezultatų priežastys ir kokia linkme tikslinga plėtoti tyrimus, ypač ateityje? Kohler, Mencarini (2016) ir Matysiak, Mencarini, Vignoli (2016) teigimu, nevienodi rezultatai gali būti susiję su tuo, kad tyrimuose nepakankamai atsižvelgiama į laimės ir vaikų susilaukimo ryšį modifikuojančius veiksnius. Galbūt į vaikų susilaukimo ir laimės ryšio analizę reikėtų daž-niau įtraukti daugiau kintamųjų ar charakteristikų, nuo kurių priklauso laimės ir vaikų susilaukimo ryšys, pavyzdžiui, vaikų amžiaus, tėvų gyvenimo kelio etapų ar kitų.…”

“…Kompleksinei analizei reikia longitudinių duomenų, o jų ne visos šalys turi (Cetre, Clark, Senik, 2016). Kohler, Mencarini (2016) pabrėžia, kad prieštarų gali atsirasti dėl to, kad tyrimų per mažai ir vis dar neaiškūs visi modifikuojantys kintamieji, ypač tų, kuriuose pabrėžiamas socialinis kontekstas ir šeimos bei darbo vaidmenų konfliktas, lyčių vaidmenys. Vis dažniau pagrindiniu veiksniu įvardijamas kontekstas, ypač institucinis, nes individo siekiams reikalingos atitinkamos jų realizavimo galimybės (Billari, 2009;Billari, Kohler, 2009;Kohler, 2010;Baranowska, Matysiak, 2011;Margolis, Myrskyla, 2011;Aassve, Goisis, Sironi, 2012;Balbo, Barban;Myrskyla, Margolis, 2014;Rizzi, Mikucka, 2015;Kohler, Mencarini, 2016).…”

“…Vis dažniau pagrindiniu veiksniu įvardijamas kontekstas, ypač institucinis, nes individo siekiams reikalingos atitinkamos jų realizavimo galimybės (Billari, 2009;Billari, Kohler, 2009;Kohler, 2010;Baranowska, Matysiak, 2011;Margolis, Myrskyla, 2011;Aassve, Goisis, Sironi, 2012;Balbo, Barban;Myrskyla, Margolis, 2014;Rizzi, Mikucka, 2015;Kohler, Mencarini, 2016). Esminiais institucinio konteksto veiksniais, kurie modeliuoja vaikų susilaukimo ir subjektyvios gerovės ryšį, yra įvardijami darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktas, kuris tiesiogiai susijęs su kintamais lyčių vaidmenų modeliais (Aassve, Mencarini, Sironi, 2015;Kohler, Mencarini, 2016;Luppi, 2016;Matysiak, Mencarini, Vignoli, 2016;Roeters, Mandemakers, Voorpostel, 2016).…”

“…Vis daugiau Billari (2009) pasiūlytą teorinę perspektyvą empiriškai taikiusių mokslininkų ją papildo nauju dėmeniu: pabrėžiama, kad šiuolaikinėse išsivysčiusiose visuomenėse vaikų (ne)susilaukti yra pasirinkimas, nulemtas individo laimės lygio ir kintamų lyčių vaidmenų modelių (Aassve, Mencarini, Sironi, 2015;Kohler, Mencarini, 2016;Luppi 2016;Matysiak, Mencarini, Vignoli, 2016). Pripažįstama, kad kintami lyčių vaidmenų modeliai, laimė ir vaikų susilaukimas susiję su platesniu kontekstu -socialine ir šeimos politika, darbo rinkos lankstumu, institucijų prisitaikymu prie kintamų lyčių vaidmenų, susijusių su lyčių lygybe ir lyčių teisingumu (Aassve, Mencarini, Sironi, 2015;Kohler, Mencarini, 2016). Kyla klausimas, kaip šiuos tris dėmenis -laimę, kintamus lyčių vaidmenis (lyčių lygybę, lyčių teisingumą) ir gimstamumą galima sujungti į vieną kompleksinį modelį integruojant naujausias laimės ir vaikų susilaukimo ryšio bei lyčių vaidmenų ir gimstamumo sąsajos idėjas?…”