The article examines the applications aspects of cultural landscape for the preparation of the classical performing arts staging. Research findings highlighted that the cultural landscape (parks, estates, castles, bastions, etc. objects) occupies an increasingly important role in public recreation and classical art development programs. At the same time it is noted that event’s aesthetic and emotional quality suffers due to the fact that no specific attention was given for the preparation of the event space. More methodological materials are necessary for preparation of this type of design spaces. In Lithuania classical performing arts events in cultural landscape open spaces are based on XVI–XVII century tradition and has good prospects for modern development. A review of some of the classical art events installations, based on the importance of quality of open spaces influence on the emotional impact, that should be an integral part of the cultural event. The author summarizes his experience of ballet events in open spaces in the cultural landscape – Klaipėda, Trakai. Presented is Tchaikovsky's ballet “Swan Lake” construction in Klaipėda John Hill project that includes infrastructure and environmental design concept: audience space, stage design, stage design performance solutions. Analogous key decisions are later adapted to the ballet performance in the natural environment of the lake Trakai. Experience of this project dictated the necessity of deeper understanding and methodological basis for the classical performing arts analysis and design. Straipsnyje nagrinėjami kultūrinio kraštovaizdžio pritaikymo ir parengimo klasikinio scenos meno pastatymams aspektai. Atlikto tyrimo išvadoje akcentuojama, kad kultūrinio kraštovaizdžio (parkų, dvarų, pilių, bastionų, kt. objektų) potencialo panaudojimas pastaruoju metu užima vis svarbesnį vaidmenį visuomenės rekreacijos bei klasikinio meno vystymo programose. Tuo pat metu pastebėta, kad renginių estetinė bei emocinė kokybė nukenčia dėl to, kad renginio erdvės parengimui neskiriama reikiamo dėmesio. Tokio pobūdžio erdvių projektavimui trūksta metodinės medžiagos. Lietuvoje klasikinio scenos meno renginiai kultūrinio kraštovaizdžio atvirose erdvėse remiasi XVI–XVII amžiaus tradicijomis ir turi geras perspektyvas šiuolaikiniam vystymui. Apžvelgus kai kuriuos klasikinio meno renginių pastatymus, pagrįsta atvirų erdvių kokybės emocinės įtakos svarba, kuri turėtų būti neatsiejama kultūrinio renginio dalis. Straipsnio autorė apibendrina savo patirtį organizuojant baleto renginius atvirose kultūrinio kraštovaizdžio erdvėse – Klaipėdoje, Trakuose. P. Čaikovskio baleto „Gulbių ežeras“ pastatymo Klaipėdos Jono kalnelyje projekte pateikta renginio infrastruktūros ir aplinkos dizaino koncepcija, apimanti žiūrovinės erdvės, scenos konstrukcijos, spektaklio scenografijos sprendimus. Analogiški pagrindiniai sprendimai adaptuoti ir vėliau įvykusiame baleto spektaklyje Trakų ežero gamtinėje aplinkoje. Šių projektų patirtis padiktavo gilesnės kultūrinio kraštovaizdžio pritaikymo klasikinio scenos meno analizės ir projektavimo metodikos pagrindimo būtinybę.
