The Factors Influencing the Sense of Home in Nursing Homes: A Systematic Review from the Perspective of Residents

Abstract

Purpose. To provide an overview of factors influencing the sense of home of older adults residing in the nursing home. Methods. A systematic review was conducted. Inclusion criteria were (1) original and peer-reviewed research, (2) qualitative, quantitative, or mixed methods research, (3) research about nursing home residents (or similar type of housing), and (4) research on the sense of home, meaning of home, at-homeness, or homelikeness. Results. Seventeen mainly qualitative articles were included. The sense of home of nursing home residents is influenced by 15 factors, divided into three themes: (1) psychological factors (sense of acknowledgement, preservation of one's habits and values, autonomy and control, and coping); (2) social factors (interaction and relationship with staff, residents, family and friends, and pets) and activities; and (3) the built environment (private space and (quasi-)public space, personal belongings, technology, look and feel, and the outdoors and location). Conclusions. The sense of home is influenced by numerous factors related to the psychology of the residents and the social and built environmental contexts. Further research is needed to determine if and how the identified factors are interrelated, if perspectives of various stakeholders involved differ, and how the factors can be improved in practice.

Re-Inventing Existing Real Estate of Social Housing for Older People: Building a New De Benring in Voorst, The Netherlands

“…The majority of Dutch social housing associations generally focus on the two bottom levels of the pyramid, while having an ambition to also cover the third level ( Figure 1). However, Habion wishes to cover all the levels of the pyramid in order to ensure all older residents are supported to live a full life in a comfortable environment and where one feels at home [8,[21][22][23]. Habion also aims to ensure their residents can live an autonomous life coupled with the physical space within the respective building(s) there is the opportunity to use the communal meeting space to facilitate spontaneous meetings, activities, and gatherings.…”

Laisvalaikis ar laisvas laikas? Globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų patirtis

“…Kadangi socialinės globos įstaigos tampa priverstos palikti savo namus vyresnio amžiaus asmens namais, iš šių įstaigų reikalaujama gerbti kiekvieno individo autonomiją ir asmeniškumą, suteikti galimybę užsiimti patinkančia veikla, garantuoti senatvėje reikalingą slaugą ir priežiūrą, o gyvenamosiose patalpose sukurti kiek įmanoma namams artimesnę atmosferą (Rijnaard ir kt., 2016). Ideali globos įstaiga yra apibūdinama kaip vieta, kurioje galima gyventi su minimaliu fiziniu ar psichosocialiniu diskomfortu, kurioje užtikrinamas asmens orumas ir tinkama gyvenimo kokybė.…”

“…Globos įstaigų prigimtis šiuo požiūriu yra paradoksali -viena vertus, tai yra organizacija, teikianti globos paslaugas, turinti savo struktūrą, vidaus taisykles, tam tikrą dienotvarkę, kita vertus, ši organizacija turi būti kuo artimesnė namų aplinkai, kuri yra individualizuota ir kur kiekvienas gyvena savo tempu ir pagal savo taisykles. Nors dauguma globos įstaigų vis dar yra labiau institucijos nei namai, pastebima tendencija transformuoti senąjį globos įstaigos modelį, pasižymintį įprasta sveikatos rūpybos įstaigos aplinka, į individualizuotą, jaukesnį ir labiau namų aplinką primenantį modelį (Rijnaard ir kt., 2016).…”

“…Persikėlimas į globos įstaigą yra vienas iš egzistencinių gyvenimo lūžių, paveikiantis vyresnio amžiaus asmens tapatumą ir sukeliantis daug iššūkių (Giddens, 2000). Teigiama, kad tapimas globos įstaigos gyventoju yra tik šiek tiek mažiau streso sukeliantis įvykis nei sutuoktinio mirtis ar skyrybos (Lee, Simpson ir Froggat, 2013;Rijnaard ir kt., 2016). Persikeldami gyventi į globos įstaigą vyresnio amžiaus asmenys turi iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ar bent jau kai kuriuos svarbius jo aspektus (Lee, Simpson ir Froggat, 2013;Orlova, 2013).…”

“…Vyresnio amžiaus asmenys persikėlimą gyventi į globos namus dažnai apibūdina kaip vieną didžiausių krizių per visą gyvenimą: jiems tenka nutraukti daugybę ilgalaikių ryšių, o užmegzti naujus ar atkurti senus gana sudėtinga, jie nebegali išlaikyti įprasto gyvenimo stiliaus, užsiimti mėgstama veikla, turi prisitaikyti prie naujo dienos režimo ir pan. (Lee, Simpson ir Froggat, 2013;Gruževskis ir Orlova, 2014;Rijnaard ir kt., 2016). Kadangi vis daugiau vyresnio amžiaus asmenų ima naudotis globos sistemos paslaugomis, tampa labai aktualu tirti šią sritį, siekiant užtikrinti jiems teikiamų globos paslaugų, taigi ir viso jų gyvenimo kokybę.…”