The Effect of Disability Insurance Receipt on Labor Supply

Abstract

This paper exploits the effectively random assignment of judges to Disability Insurance cases to estimate the causal impact of Disability Insurance receipt on labor supply. We find that benefit receipt reduces labor force participation by 26 percentage points three years after a disability determination decision, although the reduction is smaller for older people, college graduates, and those with mental illness. OLS and instrumental variables estimates are similar. Furthermore, over 60 percent of those denied benefits by an administrative law judge are subsequently allowed benefits within ten years, showing that most applicants apply, reapply, and appeal until they get benefits. (JEL H55, J14, J22, K23)

The Ability of Older Workers With Impairments to Adapt to New Jobs: Changing the Age Criteria for Social Security Disability Insurance

“…For instance, whereas receipt reduced employment by 35.5 percentage points among applicants in their forties, it reduced employment by only 29.0 percentage points among applicants in their fifties. In a similar study—which used allowance rates among administrative law judges at the hearing level, rather than among examiners at the initial level—French and Song () produced similar findings. Employment among marginal applicants would be 26 percentage points higher in the absence of DI benefits.…”

“…In the context of the literature addressing the work capacity of all working‐age applicants, this figure is relatively small. Maestas, Mullen, and Strand () estimate that an additional 16.6 percent would work above SGA, and French and Song () estimate a similar figure of 16.1 percent.…”

Asset accumulation and labor force participation of disability insurance applicants

“…Empirically, this is unlikely to be true of all rejected applicants; studies have shown that a non-zero proportion of rejected applicants return to work (von Wachter et al, 2011;Maestas et al, 2013;French and Song, 2014). However, the existence of such applicants should again bias against finding a positive correlation between rejection and accumulation of more assets, since the expectation of returning to work diminishes incentives to save.…”

“…First, receiving disability benefits may discourage work-capable recipients from returning to the labor force (Chen and van der Klaauw, 2008;von Wachter et al, 2011;Borghans et al, 2012;Maestas et al, 2013;French and Song, 2014;Moore, 2015). 2 Because the program is intended for workers with long-term disabilities, few beneficiaries exit by returning to work.…”

Neįgaliųjų Integracijos Į Darbo Rinką Priemonių Tobulinimas Lietuvoje

“…Neigiami veiksniai Pasiūlymai -neigiamas visuomenės požiūris (Radzevičienė, 2005;Kreivinienės, 2007;Kaffemanienė, 2007;Eichhorst, 2010;Pransky, 2011;Heron, 2003); -pačių neįgaliųjų pastangų trūkumas, savarankiškumo stoka, emocinė būklė ir nepasitenkinimas uždarbiu (Kaffemanienė, 2007); -socialiniai skirtumai tarp sveikų ir negalią turinčių asmenų, kurie neigiamai veikia neį-galiuosius įsitraukti į aktyvią darbo rinką dėl esančių uždarbio ir perkamosios galios skirtumų (Lechner, 2003); -gerinti socialinę aplinką -skatinti neįgaliojo, jo šeimos narių, institucijų bei visuomenės aplinkų sąveiką ir plėtoti teigiamą visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, jų pačių motyvaciją ir norą bei gebėjimus dalyvauti aktyvioje darbo rinkoje (Radzevičienė, 2005); -pašalpa negalios atveju demotyvuoja ir mažina tikimybę grįžti į aktyvią darbo rinką (Bratsberg, 2010;French, 2014); -mažinti neįgaliųjų priklausomybę nuo išmokų (Samsonienė, 2008); -aukštas išsilavinimo lygis -apsauginis faktorius augančiam neįgalumo pašalpos poreikiui (Bratsberg, 2010); -socialinių ir specialiųjų paslaugų neįgalie-siems stoka (Kaffermanienė, 2007;Ruolytė-Verschoore, 2012); -papildomų paslaugų, tokių kaip skaitovo, asistento, palydovo, trūkumas (Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012;Fullana, 2007); -nepakankamas neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas (Noreikienė, 2017); -darbo asistentų (tarpininkų, atvejo vadybininkų, darbo vadovų) rengimas bei šių paslaugų diegimas neįgaliųjų integracijos į darbo rinką sistemoje , Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012Casey-Lockyer, 2017); -tokių bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių specialistų kaip logopedo, psichologo, socialinių ir medicinos darbuotojų įtraukimas į neįgaliųjų integracijos procesą (Kavaliauskaitė, 2016); -darbo asistento pareigybė yra numatyta tik socialinių įmonių įstatyme, todėl svarbu parengti išsa-mesnį šios pareigybės reglamentavimą (Baranauskienė, 2007); -fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo stoka, dėl kurios neįgalieji negali pasinaudoti teikiamomis galimybėmis įsitraukti į darbinę veiklą (Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012; -informacinės aplinkos pritaikymas -pasitelkiant naująsias technologijas neįgaliesiems palengvinamas grįžimas į darbą, pagal jų poreikius adaptuojant darbo vietas, darbo sąlygas ir darbo aplinką…”