1 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stotis, Pasvalio r. El. paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net 2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas Kėdainių r. El. paštas: alvyra@lzi.lt Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stotyje 2007-2010 m. sunkaus priemolio glėjiškame rudžemyje (Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol) atlikti tyrimai siekiant nustatyti skirtingų daugiamečių žolių: raudo nojo dobilo (Trifolium pratense L.), mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa L.), šių žolių mišinių su eraičinsvidre (x Festulolium) antžeminės masės, skirtingais būdais panaudotos žaliajai trąšai, įtaką azoto išnaudojimo efektyvumui sėjomainos grandyje: pupinės žolės (grynos ar mišinyje su eraičinsvidrėmis) -žieminiai kvie čiai -žieminiai kvietrugiai. Nustatyta, kad daugiausia N žieminiuose kviečiuose sukaupė javai, augę po pupinių žolių (vidutiniškai 94,3-97,0 kg ha -1 ), mažiau -po jų mišinių su eraičinsvidrėmis (vidutiniškai 65,5-71,2 kg ha -1 ). Azoto sukaupi mą žieminių kviečių derliuje iš esmės didino visos antžeminės masės naudojimas žaliajai trąšai taikant mulčiavimo technologiją. Didinant įterpto su augalų mase biologiškai fiksuoto azoto (BFN) kiekį, jo išnaudojimo efektas mažėjo. Mažiausiai azoto 1 t grūdų užauginti sunaudojo žieminiai kviečiai, augę po raudonųjų dobilų, jų mišinio su eraičinsvidrėmis (žolę išvežus iš lauko) ar naudojant žaliajai trą šai raudonųjų dobilų ir mėlynžiedžių liucernų mišinių su eraičinsvidrėmis masę. Didžiausios azoto sąnaudos buvo žieminius kviečius auginant po grynų miglinių ir pupinių žolių. Antraisiais metais po daugiamečių žolių antžeminės masės (ža liųjų trąšų) įterpimo auginant žieminius kvietrugius, jų derliuje sukaupto azoto kiekį didino mišrūs pupinių ir eraičinsvidrių žolių mišiniai, kaip priešsėliai bei žaliosios trąšos. Žieminius kvietrugius auginat po grynų pupinių ir jų mišinių su eraičinsvidrėmis, azoto sąnaudos grūdų 1 t užauginti turėjo tendenciją mažėti, pa lyginti su eraičinsvidrių priešsėliu, jų antžeminę masę išvežus iš lauko.Dalį ar visą daugiamečių žolių antžeminę masę panaudojus žaliajai trąšai, biologiškai fiksuotu azotu buvo padengtas visas augalų sunaudotas azoto kiekis.Šiek tiek teigiamas azoto balansas (+51,5 ir 46,5 kg ha -1 ) nustatytas sėjomainos grandyse, žieminius javus auginant po mėlynžiedžių liucernų mišinio ir po raudonųjų dobilų, jų antžeminę masę naudojant kombinuotai.Raktažodžiai: daugiametės žolės, mulčias, N sąnaudos, azoto balansas
ĮVADASPupinių augalų biomasėje sukauptas biologiškai fiksuotas azotas yra vienas iš svarbiausių ir pigiausių šaltinių aprūpinant žemės ūkio augalus azotu, ypač ekologinėse agrosistemose (Freyer, 2003;Lapinskas, 2008). Tinkamiausi tie pupiniai augalai, kurie užaugina didelį antžeminės masės derlių ir turi didelę N 2 fiksacijos gebą. Daugiausiai biologiškai fiksuoto azoto (1 t antžeminės biomasės sausų-jų medžiagų) sukaupia baltieji dobilai -54 kg ha -1 per metus, mažiau -raudonieji dobilai -40 kg ha -1 ir liucernos -22-25 kg ha -1 (Adgo, Sch...