Sprendimas Už Akių – Ar Rastas Kompromisas?

Abstract

Rengiant naująjį Lietuvos CPK darbo grupėje (kurioje teko garbė dalyvauti ir šio straipsnio autoriui) dėl sprendimo už akių instituto reikalingumo jokių didesnių ginčų nekilo. Tačiau diskusijos, kokį modelį (tikrojo ar netikrojo sprendimo už akių) reikėtų pasirinkti, virė tikrai karštos. Prieš tikrąjį sprendimą už akių pasisakę darbo grupėje dalyvavę teisėjai savo poziciją motyvavo tuo, kad neįsi-vaizduojama, kaip teisėjas galės nevertinti byloje esančios šalies pateiktų įrodymų vien todėl, kad ši šalis neatvyko į posėdį. Tokią poziciją, be abejo, galima suprasti, tačiau, kita vertus, tokio sprendimo priėmimo procedūra numatė ir galimybę atnaujinti procesą. Be to, būtent tikrasis sprendimas už akių turėjo pakankamai įtikinamai motyvuoti šalį nevilkinti proceso. Deja, tačiau tuo metu darbo grupei nepavyko pasiekti bendro sutarimo šiuo klausimu. Būtent dėl šios priežasties, priėmus naująjį CPK, jame įtvirtintas sprendimo už akių institutas buvo gautas "pusiau efektyvus". Iš esmės normos, reguliavu-

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Jurisprudencijoje Nustatyti Profesinės Savivaldos Požymiai Ir Jų Vertinimas

“…Vokietijos teisės doktrinoje pabrėžiama, kad laisvųjų profesijų veikla skirta tam, kad būtų tenkinamas viešasis interesas, bendrasis gėris, kuris dažniausiai pasireiškia tam tikrose srityse, pavyzdžiui, teisinės sistemos veikimas, sveikatos apsauga ir kt. 39 Dėl šių priežasčių valstybė yra suinteresuota (ir netgi privalo) užtik rinti tokių paslaugų teikimo kontrolę, ir daugelyje valstybių tradiciškai yra susiklostę, kad profesinės savivaldos subjektai yra viena iš priemonių tokiai kontrolei vykdyti 40 .…”