Some Territory Planning Insights and Trends That May Affect the Renewal of Public Spaces for Recreation and Residential Neighbourhoods / Kai Kurios Teritorijų Planavimo Įžvalgos Ir Tendencijos, Galinčios Turėti Įtakos Atnaujinant Viešąsias Rekreacines Erdves Miesto Gyvenamųjų Namų Rajonuose

Abstract

A city is a structure that is constantly changing with time. In residential neighbourhoods, renewal projects receive a lot of attention is terms of modernisation of open spaces as well as the aesthetic quality of architectural planning. Reorganisation of spaces for leisure and recreation became necessary because of declining aesthetic, ecological and economical conditions. In most cases, this is one of the factors that influence emigration to other countries and internal migration to city edges and to the former collective garden areas. As a result, a residential neighbourhood in a city serves only as a temporal “station”, which unfortunately fails to ensure a safe social environment. Negative urban factors demand for adjustments in existing political, legal and financial documents that regulate the renewal and development of residential housing estates. The main analysed problem – the tendency pertaining to development of public spaces and existing renewal opportunities in residential neighbourhoods. The article deals with the main directions, features and aspirations related to formation of public spaces in residential areas, on the basis of a particular residential neighbourhood complex urban structure study and the project as an example. Santrauka Miestas yra nuolat kintanti laiko požiūriu struktūra. Dabartiniu metu vis didesnis dėmesys gyvenamųjų rajonų ir kvartalų atnaujinimo projektuose skiriamas atvirų erdvių modernizacijai, estetinei architektūrinio planavimo kokybei. Erdvių, skirtų gyventojų laisvalaikiui ir rekreacijai, pertvarkymas tapo būtinas dėl prastėjančių gyvenamosios aplinkos sąlygų: estetinių, ekologinių, ekonominių. Daugeliu atvejų tai yra vienas iš veiksnių, lemiančių gyventojų emigraciją į kitas šalis bei vidinę migraciją į miestų pakraščius bei buvusių kolektyvinių sodų teritorijas. Gyvenamasis kvartalas mieste tampa jų laikina, „tarpine stotele“ su ne visada saugia socialine terpe. Nauji veiksniai lemia būtinybę koreguoti šalyje veikiančius dokumentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimą ir plėtrą. Pagrindinė analizuojama problema – viešųjų erdvių plėtojimo tendencijos ir egzistuojančios galimybės atnaujinamuose gyvenamųjų namų kvartaluose iš esmės pagerinti gyventojų rekreacijos, aplinkos kokybės sąlygas. Straipsnyje aptariamos gyvenamojo rajono viešųjų erdvių formavimo pagrindinės kryptys, ypatumai ir siekiamybės, remiantis konkretaus Lieporių gyvenamojo rajono Šiauliuose kompleksinio urbanistinės struktūros tyrimo ir projekto pavyzdžiu.

Rekreacinių funkcijų raiška Vilniaus miesto erdvinėje struktūroje

“…J. Vanagas atliko sociologinius tyrimus pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, tirdamas gyvenamosios aplinkos formavimo principus ir jų įtaką žmonių gyvenimo kokybei (Vanagas 1992), jo įžvalgos apie tuometinius gyventojų laisvalaikio (savaitgalio) praleidimo būdus skirtinguose gyvenamuosiuose Kauno ir Vilniaus miestų rajonuose aktualios ir dabartiniame gyvenamosios aplinkos kokybės problemų kontekste. Masinės statybos gyvenamųjų rajonų viešąsias rekreacines erdves Šiaulių miesto pavyzdžiu nagrinėjo Klaipėdos universiteto kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros mokslininkai (Katkevičius et al 2012).…”