Socialinio liaudies šokio tradicija: muzikantų ir šokėjų tarpusavio ryšio kaita

Abstract

Lietuvos muzikos ir teatro akademija Anotacija. Straipsnyje tiriamas muzikantų ir šokėjų ryšys XX a. vidurio kaimo šokių tradicijoje bei XXI a. pradžios tradicinių šokių klubų judėjime, kurie įvardijami kaip "pirminė" ir "antrinė" šokio tradicijos, atsižvelgiant į Lietuvoje ir pasaulyje vartojamą socialinio liaudies šokio klasifikaciją bei terminiją. Aptariami du socialinio šokio reiškiniai gyvavo skirtinguose socialiniuose-kultūriniuose kontekstuose, kurie turėjo didelę įtaką nustatant dviejų tradicijų skirtumus. Tyrimo metu atlikti pusiau struktūrizuoti interviu su 36 asmenimis bei gauti 45 respondentų atsakymai į internetinę anketą. Lyginamosios analizės metodu aiškinami šių dviejų socialinio šokio formų bendriniai požymiai, muzikantų ir šokėjų tarpusavio ryšio skirtumai bei jų priežastiniai ryšiai. Atlikta analizė parodė, jog egzistuoja tik keletas panašumų tarp "pirminės" ir "antrinės" tradicijų, tačiau daugelis šokio elementų yra tik iš dalies panašūs arba skirtingi: gero šokėjo ir gero muzikanto bruožai yra gan panašūs, tačiau jiems suteikiamos privilegijos skiriasi; o šokių eiga bei pastabų sakymas turi reikšmingų panašumų. Taip pat išsiaiškinta, kad muzikantų ir šokėjų tarpusavio santykių skirtumus tarp dviejų tiriamų tradicijų labiausiai lemia šokių repertuaras, atlygis už grojimą, muzikantų profesionalumas, šokių pageidavimų vykdymas ir šokių renginius organizuojanti grupė. Pagrindiniai žodžiai: etnochoreologija, šokio antropologija, socialinis šokis, socialinis liaudies šokis, "pirminė" ir "antrinė" šokio tradicijos, tradicinių šokių klubų judėjimas, XX a. vidurio kaimo šokių tradicija, šokių repertuaras, atlygis už grojimą, geras šokėjas ir geras muzikantas.