Šlapimo organų infekcija kardiologinio profilio intensyvios terapijos skyriuje

Abstract

Darbo tikslas. Nustatyti Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus (KITS) pacientų šlapimo organų infekcijos (ŠOI) rizikos veiksnius, sukėlėjus, antimikrobinį gydymą, ŠOI gydymo bei hospitalizacijos KITS trukmę, mirštamumą ir jo rizikos veiksnius. Metodai. Į retrospektyvaus tyrimo imtį įtraukti 57 pacientai, 2007-2011 m. gydyti Kauno klinikų KITS, kuriems buvo nustatyta bakteriurija. Rezultatai. Vyrų ir moterų bakteriurijos dažnis nesiskyrė (47,4 proc. ir 52,5 proc.). Tiriamųjų vidutinis amžius 73,01±12,3 m., bakteriurija dažniau nustatyta pacientams >65 m., lyginant su jaunesniais, p<0,05. ŠOI sirgo 52 iš 57 tiriamųjų. Visiems 11 cukriniu diabetu (CD) sirgusių pacientų išsivystė ŠOI. Šlapimo pūslės kateterizacija taikyta 49 pacientams, iš jų 45 sirgo ŠOI. Vidutinė tirtų KITS pacientų kateterizacijos trukmė 10±2 d. Dažniausiai ŠOI sukėlė gramneigiama lazdelė - 44 atvejai iš 64, iš jų E. coli – 43,2 proc. (p<0,05), grybai išauginti kritinių būklių, ilgiau gydytiems pacientams. Dažniausiai skirtas antibiotikas (AB) - cefuroksimas (77 proc.). Pacientams, kuriems empirinis antibakterinis gydymas buvo adekvatus (n = 24, 46 proc.), ŠOI trukmė 9,9±4,7d., kai neadekvatus (dažniausiai dėl atsparumo skirtam AB), 15,7±3,3d., p<0,05. Vidutinė hospitalizacijos KITS trukmė kolonizacijos atveju 3,6±1,8d., ŠOI atveju 10,67±3,9 d., o vidutinė tirto laikotarpio hospitalizacijos KITS trukmė 1,08±0,4 d., p<0,05. Grybo sukeltos ŠOI atveju hospitalizacijos KITS trukmė 27,75±12,3 d., o bakterijų 10,68±5,3 d., p<0,05. Kai empiriškai paskirtas antibakterinis gydymas buvo adekvatus, gydymo KITS trukmė buvo 3,3±2,1 d., o kai neadekvatus - 14,7±5,3 d., p<0,05. Vyresnis nei 50 m. amžius, CD (95 proc., ŠS 1,3, PI 0,33 – 4,99), šlapimo pūslės kateterizacija ir jos trukmė (visi mirę pacientai buvo kateterizuoti, ir mirė 76 proc., kuriems taikyta ilgalaikė kateterizacija) susieta su mirštamumu, p<0,05. Išvados. Bakteriurija būdinga >65 m. amžiaus pacientams. Beveik visuomet ji susijusi su šlapimo organų infekcija, jos reikšmingi rizikos veiksniai – cukrinis diabetas ir šlapimo pūslės kateterizacija. Du trečdaliai šlapimo organų infekcijos sukėlėjų - gramneigiamos lazdelės, iš jų pusė - E. coli. Dažniausiai empiriškai šlapimo organų infekcija gydyta intraveniniu cefuroksimu. Empirinis antibakterinis gydymas adekvatus buvo mažiau nei pusei atvejų, dažniausia gydymo neadekvatumo priežastis – sukėlėjo atsparumas skirtam antibiotikui. Tiek šlapimo organų infekcija, tiek ir šlapimo kolonizacija mikrobais didino hospitalizacijos KITS trukmę. Hospitalizacijos KITS trukmė mažesnė, kai šlapimo organų infekcijos sukėlėjas E. coli, didžiausia, kai grybas. Adekvataus antibakterinio gydymo atveju tiek šlapimo organų infekcijos gydymo trukmė, tiek ir hospitalizacijos KITS trukmė ženkliai mažesnė. KITS pacientų, sergančių šlapimo organų infekcija, mirštamumas 40 procentų. Jį didino vyresnis nei 50 m. amžius, cukrinis diabetas bei šlapimo pūslės kateterizacija, ypač – ilgalaikė.