Sexual Harassment, Psychological Distress, and Problematic Drinking Behavior Among College Students: An Examination of Reciprocal Causal Relations

Abstract

Sexual harassment on college campuses is a frequent occurrence and serious public health concern. Victims of sexual harassment are at risk for many possible negative health consequences. In addition, certain psychological distress symptoms and/or alcohol use may put individuals at increased risk of being victims of sexual harassment. Data from over 2,000 college students in the Midwestern United States were used to examine reciprocal causal effects of the relations between (1) experiencing sexual harassment and alcohol use and (2) experiencing sexual harassment and psychological distress symptoms, specifically depression and anger/hostility. Analyses were conducted separately for sexual harassment that occurs at school and that occurs in college students’ workplaces and also separately for men and women. Results of cross-lagged panel models showed that there were reciprocal causal effects between sexual harassment and alcohol problems, depression, and anger. Discussion focuses on the overall patterns of results as well as the nuances within these findings.

How Does Sexual Harassment Influence the Female Employee’s Negative Response in a Deluxe Hotel?

“…Kim et al [ 22 ] reported that sexual harassment experienced by female soldiers in the army negatively impacts their mental health and its influence persisted for a considerable amount of time after their discharge from duty. Wolff et al [ 23 ] explained that sexual harassment can pose a negative influence on health and showed that sexual harassment also positively affects the symptoms of psychological distress, such as depression and anger. O’Neil et al [ 24 ] argued that sexual harassment and other types of sexual violence that occur inside the workplace provide psychological stress to the victims even after removal of the threat.…”

Effects of a Perpetrator’s Physical Attractiveness, Socioeconomic Status and Gender on Behaviour Perception of the Participants of Sexual Harassment Situations

“…Dėl tam tikrų visuomeninių judėjimų pastaraisiais metais imta plačiau diskutuoti apie šio reiškinio prasmę, paplitimą bei pasekmes, kurias patiria asmenys, susidūrę su seksualiniu priekabiavimu. Dabartinių tyrimų rezultatai rodo, kad į seksualinį priekabiavimą turėtų būti žiūrima labai rimtai, nes tokia patirtis gali labai įvairiapusiškai ir labai stipriai paveikti aukos psichikos sveikatą (pavyzdžiui, Wolff, Rospenda, & Colaneri, 2017;Harnois & Bastos, 2018). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių padarinių -suprastėjusi nuotaika ir įvairių negatyvių jausmų patyrimas (Grigentytė & Lesinskienė, 2018;Vagonis, Gečienė ir Steiblienė, 2015;Wolff et al, 2017).…”

“…Dabartinių tyrimų rezultatai rodo, kad į seksualinį priekabiavimą turėtų būti žiūrima labai rimtai, nes tokia patirtis gali labai įvairiapusiškai ir labai stipriai paveikti aukos psichikos sveikatą (pavyzdžiui, Wolff, Rospenda, & Colaneri, 2017;Harnois & Bastos, 2018). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių padarinių -suprastėjusi nuotaika ir įvairių negatyvių jausmų patyrimas (Grigentytė & Lesinskienė, 2018;Vagonis, Gečienė ir Steiblienė, 2015;Wolff et al, 2017). Seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys jaučia nerimą ir pasišlykštėjimą (Cortina & Bredahl, 2008), depresiškumą (Vagonis ir kt., 2015), gėdą, pyktį (Wolff et al, 2017), liūdesį ir teigia apskritai patiriantys didesnį stresą (Willness, Steel, & Lee, 2007).…”

“…Vienas iš dažniausiai pasitaikančių padarinių -suprastėjusi nuotaika ir įvairių negatyvių jausmų patyrimas (Grigentytė & Lesinskienė, 2018;Vagonis, Gečienė ir Steiblienė, 2015;Wolff et al, 2017). Seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys jaučia nerimą ir pasišlykštėjimą (Cortina & Bredahl, 2008), depresiškumą (Vagonis ir kt., 2015), gėdą, pyktį (Wolff et al, 2017), liūdesį ir teigia apskritai patiriantys didesnį stresą (Willness, Steel, & Lee, 2007). Be neigiamų jausmų išgyvenimo, seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys taip pat prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gyvenimu (Vagonis ir kt., 2015), mažiau pasitiki savimi (Cortina & Bredahl, 2008) ir prasčiau vertina savo fizinę sveikatą (Harnois & Bastos, 2018).…”

“…Be neigiamų jausmų išgyvenimo, seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys taip pat prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gyvenimu (Vagonis ir kt., 2015), mažiau pasitiki savimi (Cortina & Bredahl, 2008) ir prasčiau vertina savo fizinę sveikatą (Harnois & Bastos, 2018). Susidūrus su šia nepageidaujamo elgesio forma, ypač pakartotinai, gali atsirasti ir rimtesnių padarinių, pavyzdžiui, žalingas alkoholio bei narkotikų vartojimas (Wolff et al, 2017), miego bei valgymo sutrikimai (Grigentytė & Lesinskienė, 2018). Taip pat, esant nuolatiniam seksualinio priekabiavimo patyrimui, kai kuriems asmenims gali išsivystyti net potrauminio streso sutrikimo simptomų (Willness et al, 2007).…”