Scale for the Assessment of Thought, Language and Communication--German Version

Some Psychometric Properties of Lithuanian Thinking and Language Dysfunction Scale (TALD)

“…Skalės struktūra paremta empiriniais tyrimais (Roche et al, 2015a), leidžiančiais skirti mąstymo sutrikimo požymius į pozityvią ir negatyvią dimensijas, kuriose pozityvūs požymiai daugiausia akcentuoja dezorganizuotumą (nenuoseklumą, asociacijų laisvumą, perdėtai gausią ar pagreitėjusią kalbą), o negatyvūskiekybinį kalbos ar mąstymo produkcijos deficitą (Kircher et al, 2018). Skalė apima ne tik objektyviai matomus, bet ir ankstesniuose tyrimuose apleistus subjektyviuosius šių dimensijų mąstymo sutrikimo aspektus: subjektyvūs pozityvūs (pavyzdžiui, minčių antplūdis) ir subjektyvūs negatyvūs (prislopintas mąstymas ar jo iniciatyvos stoka) požymiai taip pat yra empiriškai patvirtinti ir tai -kliniškai svarbios dimensijos (Nagels et al, 2016). Dėl savo plataus požymių spektro skalė tinkama ir pritaikoma bet kokio pobūdžio sutrikimui, taip pat leidžia ne tik tirti išoriškai matomus sutrikimo požymius, bet ir gilintis į subjektyvią asmens išgyvenamą patirtį.…”

“…Dėl savo plataus požymių spektro skalė tinkama ir pritaikoma bet kokio pobūdžio sutrikimui, taip pat leidžia ne tik tirti išoriškai matomus sutrikimo požymius, bet ir gilintis į subjektyvią asmens išgyvenamą patirtį. Skalė naudojama įvairiose populiacijose (Mutlu et al, 2019;Chang et al, 2019), ja sėkmingai tiriami su mąstymo sutrikimo etiologija susiję veiksniai (Maderthaner, 2023;Nagels et al, 2016).…”

“…Atlikti požymių palyginimai atskleidė reikšmingus skirtumus skirtingose imtyse lyginant tiek bendrą mąstymo sutrikimo požymių rodiklį, tiek visas mąstymo sutrikimo požymių grupes, skirtumai ryškiausi lyginant bendrą MKDS ir objektyvių pozityvių mąstymo sutrikimo požymių dimensiją. Pagal gautus rezultatus, kaip ir tikėtasi bei aptinkama kituose tyrimuose (Kircher et al, 2014;Mutlu et al, 2019;Nagels et al, 2016), palyginamosios grupės asmenys demonstruoja reikšmingai mažiausią rezultatą lyginant bendrą mąstymo sutrikimo požymių rodiklį, taip pat skirtingų sričių atžvilgiu lyginant su visomis grupėmis. Objektyvių pozityvių požymių srityje didžiausius balus yra gavusi šizofrenijos grupė, kiek mažiau, tačiau nedaug atsilieka ir šizoafektinio sutrikimo grupė.…”

“…Taigi, kai į vertinimo kategorijas įtraukiama ir subjektyvioji dimensija, depresijos grupėje taip pat išreiškiami patiriami įvairūs mąstymo sutrikimo požymiai. Tokios tendencijos panašios ir į aptinkamas kitų subjektyviąją dimensiją analizuojančių tyrimų (Kircher et al, 2014;Mutlu et al, 2019;Nagels et al, 2016). Taigi lyginant skirtingas klinikines kategorijas svarbu vertinti ne tik bendrą įvertį, bet atkreipti dėmesį ir į skirtingoms dimensijoms priskiriamas mąstymo sutrikimo požymių grupes.…”

“…Siekiant diferencijuoti skirtingas klinikines grupes, pavyzdžiui, šizofrenijos diagnozę turinčiuosius nuo depresijos, naudingiausia būtų pagal gautus rezultatus lyginti objektyviai stebimus pozityvius požymius, kurie, kaip anksčiau minėta, būtų priskiriami "dezorganizacijos" kategorijai (Andreasen & Grove, 1986). Ši dimensija, kaip ir rodo šio bei ankstesnių tyrimų (Kircher et al, 2014;Mutlu et al, 2019;Nagels et al, 2016) rezultatai, išskiria šizofrenijos spektro diagnozes turinčius asmenis, taip pat pagal faktorių struktūros rezultatus paaiškina didžiausią dalį duomenų, taigi yra ypač svarbi klinikiniame kontekste. Kaip ir minėta anksčiau, norint sėkmingai atskirti šizoafektinio sutrikimo diagnozę, reikalingi tolesni tyrimai.…”