2017
DOI: 10.24101/logos.2017.75
|View full text |Cite
|
Sign up to set email alerts
|

„Savas“ ir „kitas“ Norvegijos visuomenėje: Norvegijos lietuvių atvejis

Help me understand this report

Search citation statements

Order By: Relevance

Paper Sections

Select...
2
1
1
1

Citation Types

0
1
0
8

Year Published

2017
2017
2023
2023

Publication Types

Select...
4
1

Relationship

1
4

Authors

Journals

citations
Cited by 5 publications
(9 citation statements)
references
References 2 publications
0
1
0
8
Order By: Relevance
“…Pastarąjį dešimtmetį yra atlikta nemažai tyrimų apie lietuvių emigrantus Norvegijoje. Straipsnyje remiamasi ankstesniais kitų tyrinėtojų tyrimais, skirtais lietuvių emigracijai Norvegijoje: Ingridos Celešiūtės tyrimu "Darbo migrantų elitas: migracijos tikslai ir vers lumo iniciatyvos" [2], Dariaus Daukšo atliktais tyrimais apie Norvegijoje gyvenančius lie tuvius -"Būti lietuviu čia ir ten: migrantų iš Lietuvos Norvegijoje atvejis" [3], "Savas" ir "kitas" Norvegijos visuomenėje: Norvegijos lietuvių atvejis" [4], "Antros kartos emigrantai iš Lietuvos Norvegijoje: tarp Lietuvos ir Norvegijos?" [5], Eglės Gudavičienės tyrimu "Oslo lietuvių kalbų mokėjimas ir kalbinis elgesys" [7], Liudos Kmitės publikacija "Acculturation and adaptation among Lithuanian workers ir Norway" [9] ir kitais.…”
Section: įVadasunclassified
See 1 more Smart Citation
“…Pastarąjį dešimtmetį yra atlikta nemažai tyrimų apie lietuvių emigrantus Norvegijoje. Straipsnyje remiamasi ankstesniais kitų tyrinėtojų tyrimais, skirtais lietuvių emigracijai Norvegijoje: Ingridos Celešiūtės tyrimu "Darbo migrantų elitas: migracijos tikslai ir vers lumo iniciatyvos" [2], Dariaus Daukšo atliktais tyrimais apie Norvegijoje gyvenančius lie tuvius -"Būti lietuviu čia ir ten: migrantų iš Lietuvos Norvegijoje atvejis" [3], "Savas" ir "kitas" Norvegijos visuomenėje: Norvegijos lietuvių atvejis" [4], "Antros kartos emigrantai iš Lietuvos Norvegijoje: tarp Lietuvos ir Norvegijos?" [5], Eglės Gudavičienės tyrimu "Oslo lietuvių kalbų mokėjimas ir kalbinis elgesys" [7], Liudos Kmitės publikacija "Acculturation and adaptation among Lithuanian workers ir Norway" [9] ir kitais.…”
Section: įVadasunclassified
“…Vienas svarbiausių integracijos būdų svetimoje šalyje yra tos šalies kalbos išmokimas. Atlikti tyrimai rodo, kad norvegų kalbos mokėjimas yra svarbiausias veiksnys, nurodan tis įsitvirtinimą Norvegijos darbo rinkoje [4,139]. D. Daukšas pabrėžia, kad norvegų kalbos mokėjimas emigrantams negarantuoja, kad jie ir toliau nebus laikomi "kitais", tačiau bent jau darbinėje aplinkoje mokėdami kalbą jie gali jaustis labiau priimti [4,138].…”
Section: Tyrimo Rezultatų Analizėunclassified
“…Vytauto Didžiojo universitete vykdomų šios krypties veiklų visuma dėl čia sutelktų akademinių, mokslinių ir struktūrinių resursų įvardijama Pasaulio lietuvių universitetu. Skirtingų sričių mokslininkai pastarąjį dešimtmetį tyrė lietuvių migracijos ir diasporos istoriją (Aleksandravičius, 2013;Danytė, 2019), šiuolaikinio lietuvių tautinio identiteto raiškos ir išsaugojimo išeivijoje problemas (Taljūnaitė, Labanauskas, 2009;Čiubrinskas, 2011;Čiubrinskas et al, 2014;Kuznecovienė, 2014;Daukšas, 2017), užsienyje gyvenančių lietuvių kalbinio (Ramonienė, 2015) ir etnoreliginio (Celešiūtė, 2015) tapatumo kaitos bei daugelį kitų aktualių klausimų. Panašios tematikos tyrimų plėtotė atliepia Lietuvos valstybės politinį interesą stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, skleisti ir išsaugoti jų gretose lietuvybę.…”
Section: Tyrimo Aktualumas Ir Metodologijaunclassified
“…Jau anksčiau esu rašęs [4] apie tai, kaip Norvegijoje vyksta ,,savo" ir ,,kito" konstravimas. Šioje vietoje tik trumpai priminsiu esminius norvegų visuomenės "įsivaizduojamo panašumo" bruožus apibrėžiant ,,savą" ir ,,kitą" -tai svarbu norint aiškiau suprasti toliau straipsnyje analizuojamą lauko tyrimo medžiagą.…”
Section: įVadas Transnacionalizmas Ir Antros Kartos Imigrantaiunclassified
“…Vėliau interviu metu ji pasakė, kad net ir informavus norvegus apie tai, kad ji ne tik save laiko iš dalies lietuve, bet ir turi lietuvišką pasą, jie vis tiek ją laiko "sava": Iš šios interviu ištraukos matyti, kad "objektyvus" identifikavimas pagal vardą sukuria dar vieną svarbų aspektą -buvimas lietuviu įstatomas į "kriminalizuoto lietuvio" stereotipą, kuris yra labai gajus Norvegijoje (žr. plačiau [4]).…”
Section: įVadas Transnacionalizmas Ir Antros Kartos Imigrantaiunclassified