Reducing Radiation Dose in Body CT: A Primer on Dose Metrics and Key CT Technical Parameters

Abstract

To apply dose reduction strategies in body CT, radiologists must understand the information contained in the CT dose report and know the effects of key CT technical parameters on patient radiation exposure.

Short- and long-term effects of clinical audits on compliance with procedures in CT scanning

“…Protocol Nr1 was the so-called "standard protocol" with 140 KV and 60 quality reference milliamp seconds (mAs); Protocol Nr2 was the so-called "urolithiasis protocol" with 140 KV and 40 quality reference mAs [6]. The "urolithiasis" protocol had to be selected in patients under 50 years old and in those referred for suspicion or follow-up of urolithiasis, regardless of their age.…”

Diagnostic efficacy of single-pass abdominal multidetector-row CT: prospective evaluation of a low dose protocol

“…While several other dose reduction strategies can be successfully applied in CE-MDCT such as the use of iterative reconstruction algorithms to reduce the image noise associated with either low tube voltage or low tube current protocols, [3][4][5] these technologies are still not widely available in clinical practice, whereas our LR-HC protocol simply relies on commercially available ATCM systems to select a higher NI value to reduce the radiation dose, 17 compensating the resulting increase in image noise with a larger amount of non-ionic iodinated CM, as first suggested by Watanabe et al 9 To the best of our knowledge, there has been no other study prospectively addressing this issue in clinical practice aside from our previous investigation performed in the same patient population. 11 While the possibility of balancing the effect of radiation and CM on image quality was also investigated by Falt et al, 10 this was performed retrospectively and the ideal combination of tube load and iodinated contrast to obtain a constant image quality was only extrapolated.…”

Ką Turėtume Žinoti Apie Medicininę Apšvitą?

“…Antra, tiriant pacientą, reikėtų išlaikyti tyrimų eiliš-kumą, t. y. esant galimybei, pasirinkti JS nenaudojančius tyrimus (ultragarsinius, magnetinio rezonanso tomografiją) ar pradėti nuo mažesnę apšvitą sukeliančių tyrimų, o sprendimus dėl didesnės apšvitos procedūrų priimti tik įvertinus ankstesnių tyrimų duomenis Trečias apšvitos mažinimo kelias tiesiogiai ir, ko gero, labiausiai priklauso nuo radiologų ir radiologijos technologų kompetencijos, kadangi atliekant rentgeno diagnostines procedūras apšvitos dozę galima reikšmingai sumažinti optimizuojant tyrimų protokolus [30,[45][46][47][48][49]. Kadangi didžiausią diagnostinę apšvitą ir su ja susijusią riziką sąlygoja KT tyrimai, išsamiau aptarsime šių tyrimų dozės mažinimo principus.…”

“…Kai kurių autorių duomenimis, net 35,8 procento atliekamų KT tyrimo fazių nėra pagrįs-tos [52]. Skenavimo apimtis tiesiogiai proporcinga gautai apšvitos dozei, pvz., atliekant širdies KT tyrimus, tyrimo lauką sumažinus 1 cm, apšvita gali būti sumažinama iki 1 mSv [45,47,48,51]. Todėl akivaizdu, jog tiriant dėl plaučių arterijos embolijos, tiriamoji sritis neturėtų būti tokia, kaip vertinant plaučių vėžio išplitimą.…”

“…Dėl didesnio jautrumo JS vaikams ir jauniems pacientams pirmiausia turi būti taikomi alternatyvūs, nesukeliantys didelės apšvitos tyrimai. Atliekant KT ir skenuojant tais pačiais parametrais kaip vidutinio ir stambaus sudėjimo suaugusiuosius, vaikai ir smulkaus kūno sudėjimo pacientai gauna didesnę apšvitą, o vaizdų kokybė nepagerėja, todėl skenavimo techniniai parametrai turi būti pritaikomi individuliai, atsižvelgiant į kūno masę ir dydį, o vaikams ir jauniems suaugusiems dar ir apribojant skenavimų skaičių vieno tyrimo metu [48,61,62].…”