Psychosocial characteristics of students with learning disabilities

Abstract

<p>The article describes the psychosocial characteristics of students with learning disabilities. Qualitative data collection and processing (interview and interview content analysis) and quantitative (socio-metric research) methods have been applied. Positive and negative psychosocial (emotional self-satisfaction/feeling, self-actualisation and self-expression and inter- personal relations) characteristics of a student with learning disabilities have been distinguished and defined. The social status of these students has been ascertained within the class and the motives of the classmates in their choices have been revealed.</p><p>A psychosocial portrait (according to feeling well, self- actualisation, and the quality of interpersonal relationship) of a student with learning disabilities is ambiguous, reconciling both positive and negative characteristics. In the class, a relatively high status of students with learning disabilities has been identified. Positive and negative classmate’s choices mostly related to personal qualities and acceptable or unacceptable behaviour of the students with learning disabilities. An analysis of interview content revealed the factors determining self-esteem, self-expression, and interpersonal relationships of students with learning disabilities.</p><p>Straipsnyje pateikiama mokymosi sutrikimų turinčių mokinių psichosocialinė charakteristika. Taikyti kokybiniai (interviu ir interviu turinio analizė) ir kiekybiniai (sociometrinis tyrimas) metodai. Išskirtos ir apibūdintos pozityvios ir negatyvios mokymosi sutrikimų turinčio mokinio psichosocialinės (emocinio pasitenkinimo/savijautos, savirealizacijos ir saviraiškos bei tarpasmeninių santykių) charakteristikos. Išsiaiškintas mokinių, turinčių mokymosi sutrikimą, socialinis statusas klasėje, atskleisti bendraklasių pasirinkimų motyvai.</p><p>Mokinio, turinčio mokymosi sutrikimą, psichosocialinis portretas (pagal savijautą, savirealizaciją ir tarpasmeninių santykių kokybę) nevienareikšmis, jame dera ir pozityvios, ir negatyvios charakteristikos. Nustatytas pakankamai aukštas mokymosi sutrikimų turinčių mokinių statusas klasėje. Teigiami ir neigiami bendraklasių pasirinkimai labiausiai siejasi su mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, asmeninėmis savybėmis ir priimtinu ar nepriimtinu jų elgesiu. Interviu turinio analizė leido atskleisti veiksnius, lemiančius mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, gerą savijautą, saviraišką bei tarpasmeninius santykius: mokinių požiūriu tai - draugiški santykiai klasėje, savo stiprybių mokantis pažinimas, geranoriška klasės draugų parama ir pagalba, sėkmė ir įvertinimas ne mokymosi veikloje; tėvų požiūriu - draugiški santykiai klasėje, vaiko palaikymas, galimybė vaikui dalyvauti klasės/mokyklos renginiuose, būrelių lankymas; mokytojų akcentuojami pozityvūs veiksniai: geras mokyklos lankymas, draugiškas bendravimas su klasės draugais, noras atlikti skirtas užduotis, gebėjimas susikaupti, mokėjimas tvardytis susidūrus su nesėkme, noras dalyvauti ir dalyvavimas klasės/mokyklos renginiuose; specialistų minimi pozityvūs vaiko ugdymosi psichologiniai veiksniai: gera vaiko savijauta klasėje, pasitikėjimas savimi, palaikantys bendraklasiai, šiltas ir palaikantis mokytojo santykis su vaiku, galimybė vaikui realizuoti savo pomėgius užklasinėje veikloje. Probleminės sritys, išryškėjusios per interviu dalyvių apibūdintus neigiamus psichosocialinius veiksnius, keliančius mokiniui ir jo ugdytojams diskomfortą, siejasi su gan dažnais neigiamais emociniais vaiko išgyvenimais, susijusiais su mokykla (nepalankūs santykiai su bendraklasiais ir mokytojais, patiriami mokymosi sunkumai, palaikymo ir pagalbos vaikui stoka), mokinio elgesio charakteristikomis, trukdančiomis bendrauti ir ypač - nepakankama savirealizacija ir saviraiškos stoka (menku įsitraukimu į bendras klasės/mokyklos veiklas).</p>