Psichogeniniai neepilepsiniai traukuliai

Abstract

Psichogeniniai neepilepsiniai traukuliai – tai pakankamai dažnas sindromas, pasireiškiantis nuo dviejų iki 33 atvejų 100 tūks. populiacijos. Nepaisant to, kad šis sindromas seniai žinomas medicinos visuomenėje, jo tikslus pavadinimas vis dar nėra vienalytis ir literatūroje galima sutikti skirtingus šio sutrikimo pavadinimus. Sutrikimo diagnostika taip pat kelia iššūkius tiek šeimos gydytojams, tiek skubiosios medicinos pagalbos, neurologijos arba psichiatrijos skyrių specialistams. Tai lemia gydymo problemas bei pasveikimo rezultatus. Šių sutrikimų priskyrimas konversiniams-disociaciniams sutrikimams taip pat kelia nepasitenkinimą pacientams, kurie nenori, kad jų problema būtų vertinama kaip susijusi su psichiatrija. Vaikams psichogeniniai neepilepsiniai traukuliai pasireiškia skirtingais simptomais nei suaugusiesiems ir yra lengviau gydomi. Jeigu sutrikimas nebuvo gydymas ir tęsiasi 10–20 metų, pasveikimo galimybės yra abejotinos „Auksiniu“ šio sutrikimo diagnostikos standartu yra vaizdo EEG, kurios metu galima vizualizuoti traukulius, tačiau EEG jų nefiksuoja. Nepaisant to, kad šių sutrikimų gydymui plačiai vartojami priešepilepsiniai vaistai, vis dažniau jų korekcijai pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti dažniausius psichogeninių neepilepsinių traukulių pasireiškimo savitumus, diagnostikos problemas, gydymo galimybes ir prognozes.