Raktažodžiai: apatinė tuščioji vena, subliuškimas, spontaninis kvėpavimas, skysčiai, atsakas.
SantraukaTyrimo tikslas įvertinti literatūros publikacijas ir palyginti tikslinio ultragarsinio monitoravimo -apatinės tuščiosios venos (ATV) diametro kitimą kvė-pavimo fazių metu, nustatyti spontaniškai kvėpuo-jančių pacientų atsaką į skysčių terapiją. Vykdyta publikacijų paieška PubMed mokslinių publikacijų duomenų bazėje. Buvo ieškoma mokslinių tyrimų, tenkinančių nustatytus atrankos kriterijus. Taip pat peržiūrėti pasirinktų publikacijų naudotos literatūros sąrašai. Atrinktos keturios mokslinės publikacijos, tenkinančios nustatytus kriterijus. Studijose vertinti 170 pacientų, kuriems vertinant atsaką į skysčių terapiją buvo atlikti ATV diametro matavimai kvėpavimo fazių metu. Išvada: ATV diametro matavimų metodikos tyrimuose buvo vienodos. Trijų tyrimų duomenimis, didesnės nei 40 proc. ATV diametro kitimo reikš-mės spontaniškai kvėpuojančių pacientų susijusios su teigiamu atsaku į skysčių terapiją. Viename tyrime nebuvo nustatyta ATV diametro prognostinės reikšmės vertinant atsaką į skysčių terapiją, tačiau šis tyrimas turėjo tam tikrų apribojimų.
ĮvadasDaliai pacientų, tiek gydomų intensyvios terapijos skyriuje, tiek perioperaciniu laikotarpiu, yra ypač svarbus volemijos, kitaip tariant cirkuliuojančio kraujo tūrio (CKT), įvertinimo klausimas. Pastaruoju metu šis klausimas svarstomas šiek tiek į problemą žiūrint iš kito taško. Labiau domimasi ne pačiu CKT įvertinimu, bet paciento atsaku ar net tolerancija į jam skiriamą infuzinę terapiją. Teigiamas atsakas į skysčių boliusą yra, jei po jo skyrimo pasiekiamas širdies minutinio tūrio padidėjimas.
SPONTANIŠKAI KVĖPUOJANČIŲ PACIENTŲ APATINĖS TUŠČIOSIOS VENOS DIAMETRO KITIMO VERTINIMAS PROGNOZUOJANT ATSAKĄ Į SKYSČIŲ TERAPIJĄ Asta Mačiulienė, Vytautas Mačiulis, Andrius Macas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Anesteziologijos klinikaĮprasta vertinti visumą: klinikinius, laboratorinius, fiziologinius duomenis galimam atsakui į skysčių terapiją nustatyti. Vis dėlto veikiant įvairiems veiksniams (vaistai, gretutinės ligos, paciento individualūs fiziologiniai duomenys ir kt.) net ir esant normaliems pagrindiniams hemodinaminiams (AKS, ŠSD, CVS), fiziologiniams (diurezė) parametrams negalima tiksliai pasakyti, kad pacientas yra normovolemiškas (1-3). Žinoma, vertinant hemodinamiką "auksiniu standartu" išlieka plaučių arterijos kateterizacija, tačiau dėl galimų komplikacijų, priemonių bei PA kateterio priežiūros kaštų šio metodo taikymas rutiniškai turi rimtų apribojimų (2).Būtų idealu turėti neinvazinį, pigų, greitai atliekamą, kartotinį bei patikimą ištyrimo metodą prognozuoti atsaką į infuzinę terapiją. Dėl šių priežasčių ultragarsiniai tyrimo metodai yra labai patrauklūs.Literatūros duomenimis, nustatyta, kad apatinės tuščio-sios venos (ATV) subliuškimo arba variabilumo indeksas kvėpavimo fazių metu, taikant dirbtinę ventiliaciją, yra jautrus ir specifiškas rodiklis vertinti atsaką į skysčių terapiją (4-6). Vis dėlto, tiriant spontaniškai kvėpuojan...