Patologija ir teorinės medicinos metodologiniai principai

Abstract

Straipsnyje, remiantis tarybinės literatūros apžvalga, apibrėžiamos teorinės biologijos ir teorinės medicinos kūrimo pagrindinės tendencijos, pateikiami jų bendrieji ir specifiniai bruožai. Nurodomos šiuolaikinės teorinės biologijos vystymosi kryptys: biologinė-teorinė (apibendrina empirinę medžiagą ir ieško bendrų principų gyvybės pagrinduose), fizinė-cheminė (termodinaminis metodas gyvybiniams reiškiniams tirti) ir formalinė (būdingos dedukcinės mokslų sąvokos, išplaukiančios iš teorinių teiginių ir dedukcijos keliu grįžtančios prie faktinių duomenų). Pagrindinis medicinos uždavinys – išvystyti organizmo apsaugines ir adaptacines jėgas, adekvačias išorinei aplinkai, socialinėms sąlygoms, nustatyti individo silpnąsias vietas, jas sustiprinti, laiku pataisyti ir kompensuoti gyvybinių procesų reguliacijos sutrikimus, siekti, kad žmogaus organizmas maksimaliai išugdytų ir darniai išnaudotų savo gyvybines jėgas. Pabrėžiama žmogaus socialinės prigimties deramo vertinimo problema šiame procese. Išsakomi pastebėjimai apie medicinos genetizacijos perspektyvas – autoriaus nuomone, utopiška ir metodologiškai neteisinga siekti bendrąją žmogaus patologiją valdyti genetika.