Palankios augalų mitybinės terpės sukūrimas taikant alternatyvias žemdirbystės sistemas

Abstract

Tyrimų tikslas -nustatyti dirvožemyje biogeninių elementų pokyčius ekologinės žemdirbystės sistemose tręšimui naudojant mėšlą, raudonųjų dobilų biomasę žaliajai trąšai ir jų derinius, o tausojamosiose -mitybos elementų kiekį papildant mineralinėmis trąšomis.Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stotyje 2006-2013 m. sunkaus priemolio giliau karbona tingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4k2), Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol (CMg-n-w-can), kuriam būdingas mažas fosforingumas ir vidutinis arba didelis kalingumas. Sėjomainos rotacija: paprastasis miežis (Hordeum vul-Nustatyta, kad skirtingo humusingumo dirvožemyje, trąšai naudojant raudonųjų dobilų masę, mėšlą 40 Mg kg -1 ar jų derinius po pirmosios 4 laukų rotacijos dirvožemio fosforingumas išliko artimas buvusiam, o po antrosios -nu statytas ženklus sumažėjimas. Tai rodo, kad panaudotų agropriemonių neužteko stabiliam dirvožemio fosforingumui palaikyti. Kalio kiekio neigiami pokyčiai nu statyti ekologinėje žemdirbystės sistemoje, kurioje trąšai naudota raudonųjų dobilų masė. Tręšimas mėšlu turėjo tendenciją didinti jo kiekį dirvožemyje.Raktažodžiai: alternatyvios žemdirbystės sistemos, mėšlas, žalioji trąša, judrieji P ir K ĮVADASSkirtingo intensyvumo žemdirbystės sistemose įvairiomis priemonėmis skatinant augalų produktyvumą keičiasi ir visos ekosistemos funkcionavimas. Kiekvienoje žemdirbystės sistemoje svarbu atsižvelgti į producentų -energijos kaupėjų, jos naudotojų (konsumentų) -žmonių ir gyvūnų, reducentų -organizmų (mikro-, mezo-ir makro-), skaidančių organines medžiagas, sąsajas. Pagrindiniai energijos kaupėjai (autotrofai) -gamtoje turintys chlorofilo žalieji augalai, kurie fotosintezės dėka iš paprastų neorganinių junginių (anglies dvideginio ir vandens) sukuria organinę medžiagą (Bučienė, 2003; Arlauskienė ir kt., 2013). Svarbu antropogenine veikla sudaryti sąlygas kaupti organines medžiagas. Visos žemės ūkio augalų energijos kaupimą skatinančios priemonės -racionali augalų kaita, tręšimas, dirvožemio drėgmės režimo reguliavimas ir žemės dirbimas -keičia ekosistemos funkcionavimo stabilumą (Loreau, Mazancourt, 2013). Ypač didėjo agrosistemų ekologinė destabilizacija pastaraisiais dešimtmečiais, kai suintensyvėjusi pramoninė sintetinių trąšų gamyba skatino jų naudojimą, o grūdų kainos kilo, susidarė galimybė pirkti bei naudoti įvairias trą-šas, tačiau staigaus derliaus šuolio nebuvo. Naudojant intensyviąją žemdirbystės sistemą ekologinė destabilizacija didėja, kadangi šioje žemdirbystės sistemoje tręšimas orientuotas į augalų mitybos poreikius derliui didinti (Hodge et al