Oral health in adult patients with congenital coagulation disorders - a case control study

Ziebolz, Dirk; Stühmer, Constantin; Hornecker, Else; Zapf, Antonia; Mausberg, R; Chenot, Jean‐François

doi:10.1111/j.1365-2516.2010.02443.x

Cited by 23 publications

(37 citation statements)

References 22 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Fear of inducing bleeding in the oral cavity has led some of them to neglect oral hygiene care. In addition, mean of decayed, missing and filled permanent teeth was found to be as high as 18 in a population of haemophilia patients in Germany [7]. Chronic childhood diseases including haemophilia have been reported as one of the additional risk factors for developing dental diseases in children [4].…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

“…This is probably due to the prolonged hospital stay that may interrupt with daily oral hygiene practises and treats given by well-meaning relatives that may be of more cariogenic in nature [4][5][6][7][8][9][10][11][12]. This is probably due to the prolonged hospital stay that may interrupt with daily oral hygiene practises and treats given by well-meaning relatives that may be of more cariogenic in nature [4][5][6][7][8][9][10][11][12].…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Oral health status in children and adolescents with haemophilia

2015

View full text Add to dashboard Cite

This case-controlled study aimed to evaluate the existing oral health status in children and adolescents with haemophilia. A total of 50 haemophilia patients and 50 matched controls aged seven to 16 years were recruited into the study. Clinical examination was carried out to determine dental caries experience, oral hygiene status and gingival condition in these two groups. Information regarding previous dental history, oral hygiene practices and dietary habits were also obtained. No significant difference was found in mean caries experience in primary and secondary dentitions (P = 0.86 and 0.32) and in Simplified Oral Hygiene Index (OHI-S, P = 0.20) between both groups. However, a significantly higher proportion of haemophilia patients (24%) had better oral hygiene status as compared to the controls (2%, P = 0.004). Furthermore, there was a significant difference in Modified Gingival Index (MGI, P = 0.02) between the two groups with the study group having less gingival inflammation. A total of 88% (n = 44) of the haemophilia patients were registered and received dental treatment in specialist dental clinics. More than half (56%, n = 28) had frequent dental visits and only one-third of the haemophilia patients had history of hospitalization due to oral problems. There was no significant difference in oral hygiene practices and dietary habits between both groups. In general, haemophilia children and adolescents in this study had similar caries experience, a significantly better oral hygiene status and gingival health as compared to healthy controls. The main reason for this is the multidisciplinary approach implemented by medical health-care professionals as primary care provider and the dental team.

show abstract

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Oral health status in children and adolescents with haemophilia

2015

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Net dantų valymas ar kieto maisto kramtymas gali sukelti dantenų kraujavimą, todėl HSA vengia valytis dantis, jų burnos higiena dažnai yra nepilnavertė [8]. Problemą kelia ir tai, kad gydytojai odontologai neturi arba kartais turi labai menką HSA dantų gydymo patirtį ir, bijodami galimų gydymo komplikacijų, vengia gydyti sergančiuosius hemofilija [3,8,9]. Nepakankama burnos higiena ir laiku nepradėtas odontologinis gydymas lemia ėduonies, gingivito, periodontito ar periostito išsivystymą, tai labai padidina invazyvaus odontologinio gydymo poreikį ir kraujavimo tikimybę [10].…”

Section: įVadasunclassified

Hemofilija a Ir B Sergančių Lietuvos Vaikų Burnos Sveikata Ir Ją Lemiantys Veiksniai

Žaliūnienė¹,

Aleksejūnienė²,

Brukienė³

et al. 2015

Sveikatos Mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: hemofilija, ėduonies intensyvumas, rizikos veiksniai SantraukaDėl galimo savaiminio ar pooperacinio burnos gleivinės kraujavimo hemofilija sergančių vaikų (HSV) burnos ligų profilaktika ir gydymas yra nemenkas iššūkis tiek pacientui, tiek gydytojui odontologui. Darbo tikslas: ištirti Lietuvos vaikų, sergančių hemofilija A ir B, dantų sveikatos būklę bei palyginti gautus duomenis su kontroline grupe. Medžiaga ir metodika. Tyrime kviesti dalyvauti visi Lietuvoje gyvenantys 4-17 metų amžiaus hemofilija sergantys vaikai. Kontrolinės grupės asmenys buvo atrinkti atsitiktine tvarka pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Apskaičiuoti ir įvertinti šie kiekvieno tiriamojo duomenys: kiekybinis apnašų indeksas, seilių buferinė talpa ir skatinto seilėtekio greitis, Streptococcus mutans ir Lactobacilli bakterijų kiekis seilėse, KPI/kp reikšmės. Tiriamiesiems ar jų tėvams/globėjams buvo pateikta klausimų apie hemofilijos tipą, burnos higienos įgūdžius, mitybos režimą, tiriamojo tėvų išsilavinimą ir šiuo metu dirbamą darbą. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 57 vaikai: 27 HSV ir 30 kontrolinės grupės vaikų. HSV pieninių dantų ėduonies intensyvumas ir gydymo reikmės buvo mažesnės negu sveikų tiriamųjų. HSV turėjo mažesnį ėduonį sukeliančių bakterijų (Streptococcus mutans ir Lactobacilli) kiekį seilėse, palyginti su jų kontrolinės grupės bendraamžiais. Kontrolinės grupės vaikai buvo iš aukštesnės socialinės ekonominės padėties šeimų negu sergantieji hemofilija. Išvados. HA ir HB sergantys vaikai turėjo mažiau pieninių ėduonies pažeistų dantų negu to paties amžiaus ir gyvenamosios vietos sveikieji. Tiriant abiejų grupių tiriamųjų nuolatinį sąkandį, bendras ėduo-nies intensyvumas ir dantų gydymo reikmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. ĮvadasHemofilija yra įgimta su X chromosoma susijusi recesyviniu būdu paveldima nepagydoma liga, kurią sukelia VIII (hemofilija A) ir IX (hemofilija B) kraujo krešėjimo faktorių trūkumas [1,2]. Hemofilija serga tik vyrai, o moterys yra ligos nešiotojos. Ši liga vienodai paplitusi įvairiose etninėse, socialinėse ir ekonominėse grupėse [1]. Hemofilijos A (HA) dažnis siekia 1:5000-10 000 gyvų gimusių berniukų, o hemofilija B (HB) diagnozuojama 1 iš 30 000-50 000 [3,4]. VU Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninės Onkohematologijos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama nuo 1 iki 3 naujų hemofilijos atvejų. Pagal krešėjimo faktorių aktyvumą kraujyje skiriamos trys hemofilijos A ar B formos: lengva (< 0,05-0,40 TV/ml, arba 5-40 proc.), vidutinė (< 0,01-0,05 TV/ml, arba 1-5 proc.) ir sunki (< 0,01TV/ml, arba 1 proc.) [5].Hemofilija sergančių asmenų (HSA) burnos ligų profilaktika ir gydymas yra nemenkas iššūkis tiek pacientui, tiek gydytojui odontologui [6]. Burnoje ši liga pasireiškia savaiminiu dantenų kraujavimu, gausiu ir sunkiai sustabdomu kraujavimu po danties pašalinimo, lūpos ar liežuvio pasaitėlių plastikos, periodontologinių operacijų, žaizdų siuvimo [7]. Net dantų valymas ar kieto maisto kramtymas gali sukelti dantenų kraujavimą, todėl HSA vengia valytis dantis, jų burnos ...

show abstract

“…Enfermedad de von Willebrand: la gingivorragia espontá nea y las hemorragias prolongadas tras la cirugía oral son frecuentes 24,26 ; parece que el estado periodontal no difiere del de pacientes sanos 27 . Keila et al describieron el caso de un paciente con enfermedad de von Willebrand que presentó hemorragia intermitente durante un tratamiento endodó ntico como primera manifestació n de la enfermedad 28 .…”

Section: Trastornos Plaquetariosunclassified

“…Pueden producirse, aunque son poco frecuentes, hemartrosis de la articulació n temporomandibular 22,24,26 . Estudios como el de Ziebolz et al no han encontrado una mayor prevalencia de alteraciones periodontales en estos pacientes compará ndolos con pacientes sanos 27 . El tratamiento debe implicar al odontó logo y al hemató logo, y se debe minimizar potenciando un autocuidado muy meticuloso por parte del paciente y usando medidas preventivas; la anestesia local puede provocar hemorragias en los tejidos si se realizan bloqueos nerviosos o inyecciones intramusculares, dando lugar a una obstrucció n de la vía aé rea, por lo que requiere administració n previa de DDAVP o factor VIII, siendo necesario un valor de al menos el 50% del de referencia del factor; es preferible utilizar té cnicas intraó seas o intraligamentarias.…”

Section: Trastornos De La Coagulaciónunclassified