2017 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. Europos Sąjungos šalyse efektyviomis socialiniuekonominiu požiūriu laikytinos tokios atliekų tvarkymo sistemos, kurių ištekliai nukreipti antrinėms žaliavoms tvarkyti ir nuolatinei tvarkymo plėtrai organizuoti. Griežtėjant atliekų tvarkymo nuostatoms, jau daugelį metų kai kuriose ša-lyse komunalinės atliekos deginamos. Šis procesas leidžia iki 70 % sumažinti komunalinių atliekų masę bei iki 90 % sumažinti atliekų tūrį (Del ValleZermeńo et al. 2013). Europoje šiuo metu sėkmingai veikia daugiau kaip 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, o Lietuvoje vis dar apie 60 % atliekų yra šalinama sąvartynuose. Tačiau iki 2030 m. šis kiekis turi būti sumažintas iki 10 %, ir vienas iš efektyvių būdų šiam tikslui pasiekti -atliekų rūšiavimas ir deginimas.
MOKSLAS -LIETUVOS ATEITIS SCIENCE -FUTURE OF LITHUANIA2013 m. savo veiklą pradėjo UAB "Fortum Klaipėda" atliekų kogeneracinė jėgainė, kol kas vienintelė komunalinių atliekų deginimo gamykla Lietuvoje. Kasmet joje bendrai sudeginama apie 240 tūkst. tonų atliekų ir biokuro. Deginimo procese susidaro apie 40 tūkst. tonų antrinių deginimo produktų per metus, kurie šiuo laikotarpiu visi arba Santrauka. Pastaraisiais metais visame pasaulyje plėtojant žiedinės ekonomikos koncepciją ir siekiant iki minimumo sumažinti utilizuojamų atliekų kiekį, ypač skatinamas atliekų atnaujinimas ir atnaujintų medžiagų kaip žaliavų antrinis naudojimas įvairiose pramonės šakose, kartu tausojant natūralius gamtos išteklius. Viena iš krypčių plėtojant šias tendencijas -deginant komunalines atliekas susidarančių šlakų (dugno pelenų) antrinis naudojimas betono mišiniuose. Straipsnyje trumpai apžvelgia-mos deginant komunalines atliekas susidarančių šlakų naudojimo betono mišiniams galimybės. Pateikiama trumpa pasaulinės patirties šioje srityje apžvalga. Apibendrintai aprašytas atliekų deginimo Lietuvoje technologinis procesas ir susidarančių pelenų cheminė sudėtis. Pateikiami Vilniaus Gedimino technikos universitete atliktų betono mišinių su dugno pelenais preliminarių bandymų rezultatai. Atlikti tyrimai atskleidė, kad, tinkamai parinkus apdirbtų dugno pelenų kiekį, jie gali būti naudojami kaip smulkiojo užpildo pakaitalas betono mišiniuose. Gauti pirminiai rezultatai duoda impulsą toliau tirti antrinių žaliavų naudojimą betono mišiniams srityje.Reikšminiai žodžiai: komunalinės atliekos, deginimas, betono mišiniai, dugno pelenai, gniuždomasis stipris.
ĮvadasPasaulyje per metus surenkama maždaug 1,24 mlrd. tonų komunalinių atliekų. Didžiąją šių atliekų dalį sukaupia JAV, Kinija ir Japonija. Sukaupiamas atliekų kiekis proporcingas bendrojo šalies vidaus produkto dydžiui. Šiuo metu vidutiniškai vienam gyventojui tenka 500 kg komunalinių atliekų per ...