Non-fatal repetition of self-harm: population-based prospective cohort study in Taiwan

Chen, Vincent C.H.; Tan, Happy Kuy‐Lok; Cheng, Andrew T. A.; Chen, Chung-Ying; Liao, Long-Ren; Stewart, Robert; Dewey, Michael; Prince, Martin

doi:10.1192/bjp.bp.109.067009

Cited by 29 publications

(52 citation statements)

References 25 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…As mulheres, adultas jovens, cometeram mais tentativas de suicídio que os homens. Esses achados são consistentes com os da literatura 1,10,12,13 . Na faixa etária entre 31 e 35 anos, estudos relacionam o comportamento suicida ao grupo de mulheres que não trabalham fora de casa, indicando que a realização de atividades laborais fora do ambiente domésti-co promove benefícios à saúde mental desse grupo 1,12 .…”

Section: Discussionunclassified

Atendimento a tentativas de suicídio por serviço de atenção pré-hospitalar

Magalhães

Alves

Comassetto

et al. 2014

J. bras. psiquiatr.

View full text Add to dashboard Cite

rESUMo objetivo: Investigar as características das vítimas de tentativa de suicídio atendidas em serviço pré-hospitalar e os intervalos de tempo consumidos nessa fase de atendimento. Méto-dos: Estudo transversal utilizando dados da fase pré-hospitalar de atendimento às vítimas de tentativa de suicídio no município de Arapiraca, no ano de 2011. Para análise dos dados, foram realizados teste exato de Fisher, teste t de Student e regressão logística múltipla. resultados: Foram atendidas 80 vítimas de tentativa de suicídio pelo serviço de atenção pré-hospitalar. As mulheres, com idade superior a dos homens, foram as que mais tentaram suicídio (n = 44, 55%), e a intoxicação por medicamentos foi o método mais utilizado (n = 44, 55%). As tentativas de suicídio ocorreram com maior frequência no outono (n = 29, 36,25%), no dia de domingo (n = 18, 22,5%), principalmente no período vespertino (n = 33, 41,25%). O tempo gasto para o atendimento pré-hospitalar variou entre 34,4 e 40,5 minutos. As variáveis que estiveram associadas às tentativas de suicídio por sexo foram idade (p = 0,03) e tempo de transporte (p = 0,01). Conclusão: Foram encontradas diferenças entre os sexos das vítimas de tentativa de suicídio atendidas pelo serviço de atenção pré-hospitalar. As mulheres apresentaram maior idade que os homens e o tempo de transporte foi maior em vítimas do sexo masculino, sugerindo maior gravidade nas tentativas de suicídio cometidas por esse grupo. aBStraCt objective: To investigate the characteristics of the victims of suicide attempts treated in pre-hospital services and the time intervals consumed in this phase of care. Methods: Cross--sectional study, which used data from pre-hospital care to victims of suicide attempts occurred in the town of Arapiraca, in 2011. For data analysis, Fisher's exact test, Student's t test and multiple logistic regression were performed. results: A total of 80 victims of suicide attempts were treated by pre-hospital care service. Women over the age of men were the most attempted suicide victims (n = 44, 55%) and drug intoxication was the most used method

show abstract

Section: Discussionunclassified

Atendimento a tentativas de suicídio por serviço de atenção pré-hospitalar

Magalhães

Alves

Comassetto

et al. 2014

J. bras. psiquiatr.

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Repetition of self harm is common in mixed (injury and poisoning subgroups) populations of hospital treated self harm in e.g. UK (Bergen et al, 2010b), Ireland (Perry et al, 2012), East Asia (Chen et al, 2010) and internationally (Owens et al, 2002); or when restricted to only DSP populations in e.g. Australia (Carter et al, 1999) and UK (Kapur et al, 2004).…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 98%

Postcards in Persia: A Twelve to Twenty-four Month Follow-up of a Randomized Controlled Trial for Hospital-Treated Deliberate Self-Poisoning

Hassanian‐Moghaddam

Sarjami²,

Kolahi

et al. 2015

Archives of Suicide Research

View full text Add to dashboard Cite

This study reports the outcomes, during follow-up, of a low-cost postcard intervention in a Randomized Control Trial of hospital-treated self-poisoning (n = 2300). The intervention was 9 postcards over 12 months (plus usual treatment) versus usual treatment. Three binary endpoints at 12-24 months (n = 2001) were: any suicidal ideation, suicide attempt, or self-cutting. There was a significant reduction in any suicidal ideation (RRR 0.20 CI 95% 0.13-0.27), (NNT 8, 6-13), and any suicide attempt (RRR 0.31, 0.06-0.50), (NNT 35, 19-195), in this non-western population. However, there was no effect on self-cutting (RRR -0.01, -1.05-0.51). Sustained, brief contact by mail may reduce some forms of suicidal behavior in self-poisoning patients during the post intervention phase.

show abstract

“…Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, savižudybės ir mėgi-nimai žudytis neabejotinai susiję su psichikos sutri kimais. Psichikos sutrikimai yra vienas iš stipriausių savižudybių ir mėginimo žudytis rizikos veiksnių, o kai kurių mokslininkų traktuojami kaip labiausiai skatinantys tokius veiksmus [1, 8,10]. Remiantis kai kurių Vakarų Europos šalių mokslininkų pateikiamais duomenimis, netgi iki 90 proc.…”

Section: Rezultatų Aptarimasunclassified

“…Socialinėje aplinkoje patirti stresai -tarpasmeninių santykių problemos, skyrybos, patirtas smurtas, juridinės problemos, seksualinis išnaudojimas, socialinė izoliacija skatina savižudybes ir mėginimus žudytis. Beveik pusė mėginusių žudytis asmenų kaip žudymosi priežastį nurodė santykių su partneriu problemas [8,12]. Mėginę žudytis asmenys dažnai įvardijo santykių problemas ne tik namų aplinkoje [4,13].…”

unclassified

See 1 more Smart Citation

Mėginimų žudytis sąsajos su subjektyviai reikšmingais stresogeniniais veiksniais

2015

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: mėginimas žudytis, stresogeniniai veiksniai, psichikos sutrikimai Santrauka Tyrimo tikslas: įvertinti išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumus, jų sąsajas su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis. Metodai ir medžiaga. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) psichiatrijos klinikoje ir Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) padalinio Psichiatrijos ligoninėje (PL) nuo 2012 m. spalio mėn. 1 d. iki 2013 m. spalio mėn. 31 d. Leidimas atlikti tyrimą duotas Kauno regioninio bioetikos komiteto (Nr. BE-2-37; Nr. P1-138/2012). Tyrimo dalyviams buvo paaiškinti tyrimo tikslai, konfidencialumo ir anonimiškumo principai. Tyrime dalyvavo išgyvenę po mėginimo žudytis pacientai, kurie dėl tokio poelgio buvo hospitalizuoti į LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką arba į RKL padalinį PL. Apklausta 240 suaugusių pacientų. Tyrimo metu pacientai apklausti tik vieną kartą. Tyrimo duomenys surinkti apklausus išgyvenusius po mėginimo žudytis ir stacionarizuotus į psichiatrijos skyrių pacientus 3 dienų laikotarpiu po mė-ginimo žudytis. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (Statistinio paketo socialiniams mokslams) 19.0-ąja versija. Rezultatai. Tiriamųjų kontingentą sudarė 101 (42,1 proc.) vyras ir 139 (57,9 proc.) moterys. Tiriamųjų amžius svyruoja nuo 18 iki 84 metų. Dauguma tiriamųjų turėjo subjektyviai vertinamų traumuojančių įvykių, galėjusių paveikti mėginimą žudytis (93,7 proc.). Tyrimo metu siekta išsiaiškinti tiriamųjų subjektyviai vertinamas priežastis, kurios galėjo paskatinti mėginimą žudytis. Gauti rezultatai pa rodė, kad didžioji dalis tiriamų-jų (93,3 proc.) manė, kad mėginimą žu dytis nulėmė vienas ar keli veiksniai. Nu statyta, kad 38,8 proc.pacientų neseniai patyrė ir išgyveno sunkią stre sinę situaciją. Apie penktadalis pacientų (18,8 proc.) mėginimą žudytis sieja su didelėmis finansinėmis problemomis ir reikšmingais gyvenimo aplinkybių pasikei ti mais. Taip pat, subjektyviu tiriamųjų vertinimu, mėgini mą žudytis paskatino skyrybų procesas, sunkiai sergantis šeimos narys, smurtas ir agresija šei mo je bei seksualinė prievarta. Apie 40 proc. tiriamųjų priežasties, nulėmusios mėginimą žudytis, tiksliai neįvardijo, tačiau manė, kad tokia priežastis buvo. Dauguma išgyvenusiųjų po mėginimo žudytis pažymi, kad mėginimui žudytis turėjo įtakos vienas ar keli subjektyviai vertinami psicho trau muojantys veiksniai. Moterys dažniau mėgino žudytis apsinuodydamos medikamentais negu vyrai. Po mėginimo žudytis išgyvenusiems vyrams dažniau buvo nustatyti komorbidiniai psichikos sutrikimai, o moterims -afektiniai sutrikimai. ĮvadasMokslinėje literatūroje pateikiama, kad mėginimų žu-dytis yra nuo 20 iki 40 kartų daugiau nei savižudybių [2, 6]. Mėginimai žudytis gali pasireikšti skirtingai savižudybės ketinimų atžvilgiu ir pakenkimo savo sveikatai mastu [1]. Nepriklausomai nuo savižudybės ketinimų ir sveikatos pažeidimo laipsnio, bet koks savęs žalojimas atspindi sunkų emocin...

show abstract

Non-fatal repetition of self-harm: population-based prospective cohort study in Taiwan

Abstract: Individuals with self-harm have a high risk of repetition, especially within the first year. Suicide prevention strategies need to focus on intervening with this population to reduce their repetition.

Cited by 29 publications

References 25 publications

Atendimento a tentativas de suicídio por serviço de atenção pré-hospitalar

Atendimento a tentativas de suicídio por serviço de atenção pré-hospitalar

Postcards in Persia: A Twelve to Twenty-four Month Follow-up of a Randomized Controlled Trial for Hospital-Treated Deliberate Self-Poisoning

Mėginimų žudytis sąsajos su subjektyviai reikšmingais stresogeniniais veiksniais

Contact Info

Product

Resources

About