Neurofilamentai kraujo serume: neuronų pažeidimo biožymuo išsėtinės sklerozės paūmėjimo metu

Abstract

Įvadas. Vienas naujausių metodų, galinčių palengvinti išsėtinės sklerozės diagnostiką ir gydymą, yra specifinių biožymenų – neurofilamentų, koncentracijos matavimas kraujo serume ir likvore. Neurofilamentų grandinės gali būti randamos ne tik išsėtinės sklerozės, bet ir kitų neurodegeneracinių ligų metu. Remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, neurofilamentų koncentracija kraujyje, kartu su magnetinio rezonanso tyrimu ir objektyviu ištyrimu, galėtų padėti įvertinti išsėtinės sklerozės paūmėjimus ir prognozę. Tyrimų, kurie nagrinėtų neurofilamentų koncentraciją, sergant išsėtine skleroze, Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta. Metodika. Tyrimo protokolas patvirtintas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete (leidimo Nr. BE-2-73). Atsitiktinės atrankos metodu Klaipėdos universitetinės ligoninės išsėtinės sklerozės centre ištirti 28 recidyvuojančia remituojančia išsėtine skleroze sergantys pacientai, kurie buvo hospitalizuoti dėl ligos paūmėjimo. Įvertinti šių pacientų demografiniai ir klinikiniai duomenys, taikomas ligos eigą modifikuojantis gydymas, neurofilamentų koncentracija kraujyje imunofermentiniu ELISA metodu. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 28 pacientai, sergantys išsėtine skleroze (64,3 % moterų, 25,7 % vyrų). Neurofilamentų koncentracija kraujyje buvo didesnė pacientams, kuriems nustatytas 3 ar daugiau funkcinių nervų sistemų pažeidimas nei esant pažeistoms tik piramidinei ar smegenėlių sistemai atskirai, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp šių grupių nenustatyta. Reikšmingai didesnė neurofilamentų koncentracija buvo rasta pacientams, kuriems hiperintensiniai T2 režimo židiniai nustatyti galvos bei nu¬garos smegenyse ir rasti magnetinio rezonanso aktyvumo požy¬miai. Taip pat didesnė neurofilamentų koncentracija kraujyje rasta pacientams, kuriems nustatytos teigiamos oligokloninės juostos ir buvo sutrikę regos sukeltieji potencialai. Vertinant sąsajas tarp ligos trukmės, pacientų amžiaus, negalios ir neurofilamentų koncentracijos kraujyje, statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta. Gydomiems ir negydomiems ligos eigą modifikuojančiais vaistais pacientams neurofilamentų koncentracija kraujyje reikšmingai nesiskyrė. Išvada. Nustatytos didesnės neurofilamentų koncentracijos kraujyje, esant >3 neurologinių funkcinių sistemų pažeidimams, radiologiniam židinių aktyvumui, teigiamoms oligokloninėms juostoms ir sutrikusiems regos sukeltiesiems potencialams, pagrindžia hipotezę, kad šis tyrimas galėtų būti diagnostinis paūmėjimo ir ligos prognozės vertinimo biožymuo, naudojamas ir klinikinėje praktikoje.