Nėštumas ir gimdymas po laparoskopinės miomektomijos. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Abstract

<jats:p>Gimdos plyšimas – tai grėsminga komplikacija nėštumo laikotarpiu ir gimdymo metu, dėl kurios gali žūti motina su vaisiumi. Ši komplikacija, kuriai būtina skubi patyrusios komandos pagalba, dažniausiai pasitaiko sužadinus gimdymą, esant randui gimdoje. Po miomektomijos chirurginio gydymo gimdymas yra padidėjusios rizikos bei pasirinkimas gimdyti natūraliai arba per cezario pjūvio operaciją priklauso nuo buvusios operacijos eigos. Viena iš komplikacijų gimdymo metu po miomektomijos yra gimdos plyšimas, tai reta, tačiau didžiausią įtaką motinai ir vaisiui turinti komplikacija. Plyšimo atvejai antrą arba trečią nėštumo trečdalį, prieš atsirandant gimdymo veiklai, yra taip pat reta, tačiau ypatingo dėmesio bei greitų sprendimų reikalaujanti klinikinė būklė. Pristatome sėkmingai pasibaigusį klinikinį atvejį, kai pacientei po laparoskopinės operacijos dėl nevaisingumo ir dauginių gimdos miomų šalinimo, esant 25 savaičių nėštumui pasireiškė pirmieji gimdos rando išsiskyrimo simptomai, tačiau nėštumą pavyko pratęsti iki 36 savaičių. Ultragarsiniai vaizdai ir operacijos metu stebėta būklė skatina mąstyti apie nėštumo laikotarpiu vykstančią gimdos sienelės transformaciją, kuri galėjo lemti rando išsiskyrimą bei gimdos plyšimą. Laparoskopinė miomektomija turi pranašumą prieš laparotominę miomektomiją, ypač gydant nevaisingumą, tačiau negalima nuvertinti gimdos plyšimo rizikos nėštumo laikotarpiu. Dėl šios priežasties gimdos raumens sluoksnio atstatymas turi ypatingą reikšmę. Miomų sąsaja su vaisingumu, taktika iki ir po operacijos aptariamos literatūros apžvalgoje.</jats:p>