Naujos Knygos Istorijos Tyrimų Ir Pedagogikos Kryptys (Anglų K.)

Abstract

University of Windsor401 Sunset Ave, Windsor, ON N9B 3P4, CanadaE-mail: lhowsam@uwindsor.caStraipsnyje nagrinėjamos naujos knygos istorijos – tiek teorijos, tiek mokymo pedagogikos kryptys. Atsižvelgiant į tai, koks sudėtingas yra tarpdisciplininis mokymas apie knygas (Šiaurės Amerikoje ir Britanijoje vadinamas „book history“ arba „the history of the book“, Prancūzijoje – „l’histoire du livre“), jį studijuojantys asmenys sutrinka ir pasimeta pradėdami pažintį su šiuo dalyku. Jie visiškai teisėtai klausia, ko juos siekiama išmokyti ir kaip mokomasis dalykas bus pateikiamas. Tai ypač svarbu, nes naujoji karta išaugo kompiuterių ir skaitmeninių tekstų terpėje. Be to, reikia atsižvelgti į kultūrinio diskurso globalizaciją. Straipsnyje nagrinėjamos knygos istorijos mokymo bei mokymosi problemos dviem požiūriais, kurie per pastaruosius du tris dešimtmečius davė vaisingų tyrinėjimo rezultatų. Pirmuoju požiūriu kiekviena atskira knyga identifikuojama kaip komunikacijos ir kultūrinių mainų priemonė, o antruoju – į „knygą“ žvelgiama kaip į konceptualinę kategoriją platesnėje laiko ir erdvės veikiamoje istorinėje pasakojimo erdvėje. Nors abu požiūriai gali būti vertingi pristatant tokį takų dalyką, nė vienas iš jų neduoda visiškai patenkinamo atsakymo, kaip reikėtų konstruoti rišlų pasakojimą. Diskutuojama apie tarptautines knygos istorijos įžvalgas, kurios vertinamos palankiau negu labiau ribotos tautinės, tačiau tyrėjui kyla noras visa tai labiau kontekstualizuoti. Straipsnio pabaigoje aptariama skaitmeninės humanitarikos sąvoka ir būdai, kaip šiame naujame mokslinių tyrimų bare galėtų bendradarbiauti knygos istorijostyrėjai.

Vilniaus universiteto profesorės Audronės Glosienės (1958–2009) knygotyrinis palikimas

“…Smulkia rašysena primargintuose dviejuose puslapiuose V. Žukas pateikia išsamią atlikto darbo analizę, o apibendrindamas pabrėžia pačios darbo temos sudėtingumą bei diplomantės išsilavinimą, orientavimąsi sudėtingose nacionalinės bibliografijos problemose ir diskusinėje literatūroje. Su jam nebūdingu dosnumu V. Žukas giria darbą, vadina jį didelio užmojo reiškiniu ir teigiamai vertina autorės pasirengimą, įgytas profesines žinias 19 . Susipažinus su diplominio darbo tekstu de visu, galima paantrinti recenzentui, pridedant, kad kaip diplominis darbas kūrinys atrodo brandus ir liudija apie autorės polinkį jau tuomet gilintis į teorinius klausimus, gebėjimą studi- juoti įvairiakalbę literatūrą (lietuvių, rusų, anglų kalbomis), analizuoti, vertinti ir prognozuoti tiriamus reiškinius.…”