Multifunctionality of modal markers:Lithuanian epistemic adverbials gal and galbūt ‘perhaps/maybe’ vs. their translational correspondences

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt kiekybinė ir kokybinė distribucija skirtinguose diskurso tipuose (šnekamoji kalba, grožinė literatūra, akademinė kalba). Tyrimo tikslas yra aptarti lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt ir jų atitikmenų anglų kalboje multifunkcionalumo aspektus. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė šių adverbialų analizė. Šių lietuvių kalbos adverbialų vartosena dar iki šiol nebuvo aptarta pasitelkiant įvairių tekstynų teikiamomis galimybėmis. Tyrimas remiasi tekstynų inspiruota metodologija – empirinė medžiaga yra paimta iš dvikrypčio lygiagrečiojo tekstyno ParaCorpEN→LT→EN, Lietuvių mokslo kalbos tekstyno CorALit ir iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad gal dominuoja visuose diskurso tipuose. Šis adverbialas vartojamas dvigubai dažniau nei galbūt. Tirti adverbialai gana dažnai figūruoja grožinės literatūros tekstuose, tačiau prototipinė jų vartosena yra būdinga šnekamajai kalbai. Tuo tarpu akademiniuose tekstuose gal ir galbūt nėra dažni ir vartojami panašiai: jų vartosenos dažnis beveik sutampa. Tai galėtų rodyti, kad mokslinių tekstų autoriai pasitelkia kitas lingvistines priemones savo kaip autorių požiūriui reikšti, yra linkę prisiimti atsakomybę už savo teiginių teisingumą ir retai jais abejoja. Atlikta šių adverbialų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad jie yra įvairialypiai ir gali atlikti keletą funkcijų. Prototipiškai jie kvalifikuoja propoziciją episteminiu aspektu, tačiau be šios funkcijos gali atlikti ir keletą kitų: aproksimatoriaus, sąšvelnio, klausiamosios dalelytės ir nefaktiškumo žymiklių episteminuose sąrašuose (angl. epistemic lists). Akivaizdu, kad gal yra funkciškai lankstesnis nei galbūt: pastarasis adverbialas nebuvo vartojamas kaip klausiamoji dalelytė. Tačiau svarbu pažymėti, kad abu adverbialai be savo prototipinės episteminės reikšmės įvairiuose diskursuose įgyja ir kitų, su autoriaus požiūriu nesiejamų, funkcijų ir yra linkę pragmatiškėti.

Realizations of deonticity in Lithuanian: The case of particles

“…In interactive contexts, the deontic particles under study seem to reveal the semantic bleaching of the component of desirability and function as markers of alignment with the addressee's opinion. A similar functional extension into intersubjective markers may be displayed by epistemic adverbs or particles (Traugott & Dasher 2002;Šolienė 2015).…”