Mothers’ experience with their developmentally disordered children: Specificity of internal representations

Abstract

Motinų patirtis auginant sutrikusios raidos vaikus: vidinių reprezentacijų ypatybės Rūta Pukinskaitė, Rūta Praninskienė Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedra, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėRaktažodžiai: raidos sutrikimas, motinų reprezentacijos, įtaka šeimai, motinų empatija. Santrauka. Tyrimo tikslas. Palyginti bei išanalizuoti sutrikusios raidos ir normaliai besivystančių vaikų motinų vidines reprezentacijas. Remiamasi prielaida, kad motinos savo vaiko suvokimas bei subjektyvi globos patirtis yra svarbus vaiko ir motinos sąveikos veiksnys. Tyrime dalyvavo 40 (20 sutrikusios ir 20 normalios raidos) 17-34 mėnesių vaikai bei jų motinos. Motinų reprezentacijos vertintos naudojant pusiau struktūruotą Vaiko darbinio modelio interviu. Eksperimentinėje grupėje 6 (30 proc.) vaikams diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius, 5 (25 proc.) -Dauno sindromas, likusiems 9 (45 proc.) -specifinis mišrus raidos sutrikimas. Šie vaikai sirgo ir kitomis gretutinėmis ligomis, pvz., širdies yda, epilepsija ar hidrocefalija. Buvo analizuojamos motinų vidinių reprezentacijų, jų patiriamo streso (neįgalaus vaiko daromos įtakos šeimai), motinų emocinės empatijos bei kai kurių demografinių ir šeimos veiksnių sąsajos. Sutrikusios raidos grupės motinų reprezentacijos apie savo vaiką ir santykius su juo statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normalios raidos vaikų motinų reprezentacijų. Jos dažniau buvo atsiribojusios ir sutrikusios, rečiau subalansuotos (χ 2 =7,24; df=2; p<0,05). Nustatytos vaiko negalios sunkumo ir atsiribojusių reprezentacijų, baimės dėl vaiko saugumo bei įsitraukimo į vaiko globą intensyvumo rodiklių sąsajos (p<0,05). Tyrimas parodė, kad motinų reprezentacijos apie vaiką nesusijusios (išskyrus neigiamą įtaką vedybiniams santykiams) su neįgalaus vaiko daroma įtaka šeimai. Nesiskyrė sutrikusios ir normalios raidos vaikus auginančių motinų emocinės empatijos lygis, tačiau motinų empatijos rodikliai buvo susiję su jų vidinių reprezentacijų pobūdžiu. Vaiko darbinio modelio interviu rodikliai nekoreliavo su vaiko amžiumi bei lytimi, gimimo eiliškumu ir tėvų išsilavinimu.Adresas susirašinėti: R. Pukinskaitė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedra, Ateities 20, 08303 Vilnius El. paštas: rmpukinskaite@mruni.eu ĮvadasAnkstyvieji vaiko ir motinos ryšiai yra vienas svarbiausių vaiko raidą sąlygojančių veiksnių (1-3). Vaikų psichopatologijos priežastis ir veiksnius tyrinėjantys autoriai pripažįsta, kad, vertinant vaiko psichinę sveikatą bei planuojant intervenciją, būtina atsižvelgti į vaiko ir motinos santykių pobūdį (1, 4). Per pastaruosius kelis dešimtmečius daugybe studijų įrodyta, kad motinos įtaka yra didelė: nuo vaiko ir motinos ryšio kokybės pirmaisiais dvejais gyvenimo metais priklauso vaiko fizinė ir psichologinė raida (5). Žinoma, tokius vaikų raidos sutrikimus, kaip raidos sulėtėjimą ar specifinę negalią dažniausiai lemia biologiniai veiksniai (pvz., neišnešiotumas, gimdymo traumos ir kt.), tačiau vaiko raida gali būti skirtinga dėl ankstyvosios vaiko ir motinos sąveikos (6). S. M. Cox ir kt. (7...