Moterų gimdymo patirtys Lietuvoje iki COVID-19 pandemijos ir jos laikotarpiu

Abstract

Tyrimo tikslas. Šiuo tyrimu siekta palyginti subjektyvią Lietuvos moterų gimdymo patirtį ir gautą priežiūrą iki COVID-19 pandemijos ir jos laikotarpiu, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gimdymo priežiūros rekomendacijose suformuluotus aspektus. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 2685 moterys nuo 16 iki 48 metų (M = 29,5; SD = 4,63), gimdžiusių Lietuvos gimdymo stacionaruose 2019–2020 m. Tyrimo dalyvės atsakė į klausimus apie savo gimdymo eigą, joms suteiktą gimdymo priežiūrą, atliktas medicinines intervencijas, subjektyvų personalo elgesio ir gimdymo patirties vertinimą. Rezultatai. COVID-19 pandemijos laikotarpiu gimdžiusios moterys turėjo reikšmingai mažesnę galimybę rinktis lydintį asmenį, turėjo mažiau laisvės judėti sąrėmių metu, naudojo mažiau nemedikamentinio gimdymo skausmo malšinimo būdų, patyrė mažiau spaudimo sutikti su siūlomomis gimdymo intervencijomis, gavo ne tokią išsamią informaciją apie naujagimio ir savo pačios būklę po gimdymo, vertino personalo elgesį pogimdyminiu laikotarpiu kaip mažiau rūpestingą, jautėsi ne tokios saugios ligoninėje ir prasčiau vertino gautą pogimdyminę priežiūrą nei gimdžiusios iki pandemijos. Vis dėlto beveik visi gauti statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nedideli. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė skirtumus moterų gautoje gimdymo priežiūroje ir subjektyviame gimdymo patyrime iki pandemijos ir jos laikotarpiu, taip pat atskleidė bendrus esamos gimdymo priežiūros sistemos trūkumus.