Mokslo komunikacija: Lietuvos mokslo žurnalai mokslo komunikacijos kaitos požiūriu

Abstract

Šiandieną mokslas yra transformuojamas sparčiai besivystančių technologijų, o mokslininkai bei mokslinėje erdvėje veikiantys asmenys turi prisitaikyti prie kintamos aplinkos. Mokslo rezultatų sklaida, vykusi įvairiais komunikacijos kanalais, suskaitmeninama, todėl atsiranda efektyvesnio mokslininkų bendradarbiavimo, mokslinių tinklų plėtros, mokslo rezultatų sklaidos prielaidų, taip pat žinioms visuomenėje plisti. Mokslo komunikacijoje matoma rinkos ekonomikos sąlygota vartojomosios mokslo komunikacijos sampratos apibrėžtis, kai mokslo rezultatai lemia ne tik mokslo populiarinimą, bet ir valstybės remiamą mokslo žurnalų finansavimą. Atviras mokslo kūrinių pateikimas visuomenei, naudojant skaitmeninėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis grįstą mokslo komunikacijos infrastruktūrą, yra nulemtas tiek demokratinės visuomenės pagrindų suformuoto viešo intereso žinoti, tiek komercinių mokslo komunikacijos modelių kaitos.Straipsnio tikslas -susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie mokslo komunikaciją, mokslo žurnalus, kaip formalios dokumentinės komunikacijos priemonę mokslo komunikacijos kaitos kontekste. Straipsnyje pristatomas tyrimas apie mokslininkų, Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamų mokslo žurnalų vyriausiųjų redaktorių požiūrį į mokslo komunikaciją bei atvirąją prieigą prie elektroninių mokslo kūrinių.Pagrindiniai žodžiai: mokslas, mokslo komunikacija, mokslo kūriniai, formali dokumentinė mokslo komunikacija, mokslo žurnalai, mokslo komunikacijos kaita, atviroji prieiga.

Profesionalios mokslinių žurnalų leidybos programinės įrangos naudojimo Lietuvoje žvalgomasis tyrimas

“…Consequently, journals using OJS seek low-cost software options, and OJS meets their requirements as it is free to use, with only minor costs associated with server, domain, and IT maintenance. 7 The majority of journals in Lithuania fund publishing from often unstable sources of income, such as university budgets or projects (Atkočiūnienė, 2009;Petrauskaitė & Pauža, 2015;Švietimo mokslo ir sporto ministerija, 2022).…”

Lietuvos Aukštojo Mokslo Institucijų Leidžiamų Mokslinių Periodinių Leidinių Kokybės Problemos

“…Lietuvos mokslo publikacijų kontekste trūksta teorinių darbų ir tyrimų apie mokslinių periodinių leidinių leidybą kaip atskirą leidybinės veiklos sritį. Mokslinius periodinius leidinius mokslinės komunikacijos aspektu yra nagrinėjusi Zenona Atkočiūnienė 2 , jų struktūrą ir funkcijas -Elena Macevičiūtė 3 , Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1995-2010 m. mokslo žurnalų raidos analizę yra atlikusi Aurelija Striogienė 4 . Saulius Maskeliūnas analizavo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų fizikinių, biomedicinos ir technologijos mokslinės produkcijos vertinimo metodikų kaitą 5 , Giedrė Valančiūtė ir Greta Visockaitė 6 -Lietuvos mokslo žurnaluose autoriams keliamus reikalavimus.…”

Tarptautinės Knygotyros Konferencijos Mokslo Komunikacijos Požiūriu

“…Mokslinėse publikacijose daugiausia dėmesio skiriama formaliųjų mokslo komunikacijos kanalų analizei. Per tradicinės mokslo komunikacijos modelių analizės prizmę formaliosios komunikacijos kaitą nagrinėjo Marija Stonkienė [38], formaliosios dokumentinės mokslinės informacijos sklaidos pokyčius analizavo M. Stonkienė, Zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė [39], Z. Atkočiūnienė analizavo Lietuvos mokslo žurnalus kaip formaliosios dokumentinės komunikacijos formą [2]. R. Matkevičienė, tirdama Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų požiūrį į mokslo komunikaciją ir analizuodama mokslininkų publikacijų sklaidą, akcentavo ir mokslo kūrinio pristatymo mokslinėje konferencijos aspektus [27], M. Stonkienės, Z. Atkočiūnienės, R. Matkevičienės monografijoje taip pat skirta vietos mokslo komunikacijos formų nagrinėjimui [37].…”