Mokslas ir socialinės inžinerijos idėja (I): Karlas Raimundas Popperis

Abstract

SantraukaÐiame straipsnyje nagrinëjama ir kritiðkai analizuojama K. R. Popperio socialinës mokslo átakos bei socialinës inþinerijos idëjos. Straipsnio tikslas -rekonstruoti Popperio argumentus, pasisakanèius prieð utopinae socialinae inþinerijà, bei argumentus, pasisakanèius uþ racionalø, moksliniais standartais pagrástà, atviros visuomenës tvarkymà pasitelkiant nuosaikià socialinae inþinerijà. Popperio teigimu, atvira visuomenë ir mokslas turi daug bendrø bruoþø: abu yra paremti kritiniu màstymu, abu pasiryþae pripaþinti savo klaidas, abu vystosi kritiniø diskusijø dëka. Jei protas yra vienintelë iki ðiol atrasta prievartos alternatyva, tuomet atvira visuomenë yra labai priklausoma nuo mokslo. Mokslas teikia metodus ir idëjas nuosaikiai socialinei inþinerijai, kuri, Popperio manymu, sëkmingai sprendþia didþiàjà dalá socialiniø ir politiniø problemø. Taigi be mokslo visuomenë negali bûti atvira. Straipsnyje taip pat siekiama kritiðkai ávertinti praktinio nuosaikios socialinës inþinerijos ágyvendinimo galimybes bei kliûtis.

Socialinės aplinkos vertybinių nuostatų poveikis darnumo principų įgyvendinimo procesams

“…Jis skyrė dvi socialinės inžinerijos veiklos kryptis -utopinę ir dalinę. Utopinę siejo su nedemokratiškais ir galios principais besiremiančiais valdymo režimais, dalinę -su teigiama veikla, tinkama demokratinei santvarkai, pastarąją socialinės inžinerijos kryptį pateikdamas kaip nuosaikų socialinių vertybinių nuostatų konstravimo instrumentą (Gedutis, 2003;Mažeikis, 2006).…”

Organizacinis visuomenės įtikinėjimo tinklas kaip socialinės inžinerijos instrumentas: savanorystės populiarinimo Lietuvoje atvejis

“…Nors K. Popperis pats nesukūrė termino socialinė inžinerija, terminai dalinė (socialinė) inžinerija ir utopinė (socialinė) inžinerija bei skirtis tarp jų priklauso šiam autoriui. O lyginant, pavyzdžiui, su O. Neurathu ar K. Mannheimu, K. Popperio nuosaikios socialinės inžinerijos teorija yra nuosekliausiai išplėtota (Avery, 2003, Podgórecki, Alexander andShields, 1996;Gedutis, 2003), būtent todėl šiandien daugiausia K. Popperis ir yra siejamas su technologiniu požiūriu į socialinių reformų vykdymą. Analizuojant socialinės inžinerijos esmę, pirmiausia ir verta atskirti dalinę ir utopinę inžineriją, o pastarąją galima sieti su totalitariniais ir nedemokratiniais režimais ir siekiu sunaikinti esamos visuomenės sociokultūrinę tapatybę bei sukurti kokybiškai naują žmogų (pvz., nacistinį ariją ar komunistą) -šiame skirstyme tik dalinė socialinė inžinerija yra suvoktina kaip pozityvus piliečio ir pilietinės visuomenės konstravimo instrumentas.…”