Abstract:Microscopic colitis is an inflammatory bowel disease divided into two subtypes: collagenous colitis and lymphocytic colitis. With an increasing incidence of microscopic colitis exceeding those of ulcerative and Crohn’s disease among elderly people in some countries, microscopic colitis is a debilitating life experience. Therefore, physicians should be familiar with its clinical features and management strategies because the disease deserves the same attention as the classical inflammatory bowel diseases. Here,… Show more
“…Remisijos indukcija dažniausiai būna gerai toleruojama pacientų, o komplikacijų, susijusių su ilgalaikiu gliukortikosteroidų vartojimu (osteopenija/osteoporozė, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, glaukoma, katarakta) pasitaiko retai dėl vaisto farmakologinių savybių [22]. Nors pradinio gydymo metu didelė pacientų dalis pasiekia klinikinę ir histologinę remisiją, tačiau MK yra itin būdingi ligos atkryčiai [23]. Kai atkryčiai pasireiškia dažnai, remisijos palaikymui galima skirti ilgalaikį gydymą mažomis budezonido dozėmis [3].…”
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mikroskopinio kolito (MK) priežastis, diagnostiką, susipažinti su naujausiomis gydymo rekomendacijomis ir jų efektyvumu. Tyrimo metodai. Sisteminė literatūros apžvalga. Atrinkti moksliniai straipsniai, kuriuose aprašomas MK. Apžvalga atlikta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed ir UpToDate. Straipsniai atrinkti pagal raktažodžius ir jų derinius: mikroskopinis kolitas, kolageninis kolitas, limfocitinis kolitas, lėtinis viduriavimas (angl. microscopic colitis (MC), collagenous colitis (CC), lymphocytic colitis (LC), chronic diarrhea). Atlikta mokslinių publikacijų analizė, siekiant pristatyti naujausių tyrimų rezultatus. Rezultatai. Mikroskopinis kolitas (MK) – tai lėtinė uždegiminė storosios žarnos liga, kuri pasireiškia pasikeitusiais tuštinimosi įpročiais, bloginančiais pacientų gyvenimo kokybę. Liga klasifikuojama į tris kategorijas: limfocitinį, kolageninį ir dalinį mikroskropinį kolitą. MK diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais ir histologiniu storosios žarnos vaizdu. Ligos gydymo taktika pasirenkama atsižvelgiant į ligos sunkumą: pradedama gydyti simptomus mažinančius preparatais, esant sunkesnei eigai, skiriama budezonido. Alternatyvus gydymo variantas – infliksimabas, adalimumabas, vedolizumabas.
“…Remisijos indukcija dažniausiai būna gerai toleruojama pacientų, o komplikacijų, susijusių su ilgalaikiu gliukortikosteroidų vartojimu (osteopenija/osteoporozė, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, glaukoma, katarakta) pasitaiko retai dėl vaisto farmakologinių savybių [22]. Nors pradinio gydymo metu didelė pacientų dalis pasiekia klinikinę ir histologinę remisiją, tačiau MK yra itin būdingi ligos atkryčiai [23]. Kai atkryčiai pasireiškia dažnai, remisijos palaikymui galima skirti ilgalaikį gydymą mažomis budezonido dozėmis [3].…”
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mikroskopinio kolito (MK) priežastis, diagnostiką, susipažinti su naujausiomis gydymo rekomendacijomis ir jų efektyvumu. Tyrimo metodai. Sisteminė literatūros apžvalga. Atrinkti moksliniai straipsniai, kuriuose aprašomas MK. Apžvalga atlikta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed ir UpToDate. Straipsniai atrinkti pagal raktažodžius ir jų derinius: mikroskopinis kolitas, kolageninis kolitas, limfocitinis kolitas, lėtinis viduriavimas (angl. microscopic colitis (MC), collagenous colitis (CC), lymphocytic colitis (LC), chronic diarrhea). Atlikta mokslinių publikacijų analizė, siekiant pristatyti naujausių tyrimų rezultatus. Rezultatai. Mikroskopinis kolitas (MK) – tai lėtinė uždegiminė storosios žarnos liga, kuri pasireiškia pasikeitusiais tuštinimosi įpročiais, bloginančiais pacientų gyvenimo kokybę. Liga klasifikuojama į tris kategorijas: limfocitinį, kolageninį ir dalinį mikroskropinį kolitą. MK diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais ir histologiniu storosios žarnos vaizdu. Ligos gydymo taktika pasirenkama atsižvelgiant į ligos sunkumą: pradedama gydyti simptomus mažinančius preparatais, esant sunkesnei eigai, skiriama budezonido. Alternatyvus gydymo variantas – infliksimabas, adalimumabas, vedolizumabas.
“…Other corticosteroids, thiopurines and biologicals may be used in selected patients who fail to respond to budesonide. Mesalazine, antibiotics and probiotics are not recommended [ 13 , 14 ].…”
Lymphocytic colitis (LC) is a gastrointestinal (GI) tract disease with poorly known pathogenesis, but some environmental and lifestyle factors, including certain dietary components, may play a role. Tryptophan is an essential amino acid, which plays important structural and functional roles as a component of many proteins. It is important in the development and maintenance of the body, in which it is metabolized in two main pathways: kynurenine (KYN) and serotonin. In this work, we explored the effect of reducing of TRP in the diet of patients with LC with mood disorders. We enrolled 40 LC patients who had a normal diet, 40 LC patients with the 8-week diet with TRP content reduced by 25% and 40 controls. All LC patients received budesonide at 9 mg per day, and the severity of their GI symptoms was evaluated by the Gastrointestinal Symptoms Rating Scale. Mood disorders were evaluated by the Hamilton Anxiety Rating Scale (HAM-A) and the Hamilton Depression Rating Scale (HAM-D). The concentration of TRP and its metabolites, 5-hydroxyindoleacetic acid (5-HIAA), kynurenine (KYN), kynurenic acid (KYNA) and quinolinic acid (QA), in urine were determined. Budesonide improved the GI and mental states of LC patients, and the diet with reduced TRP content further amended these symptoms. Dietary intervention decreased the concentration of 5-HIAA by about 50% (3.4 vs. 6.3) and QA by about 45% (3.97 vs. 7.20). These changes were correlated with a significant improvement in the profitable action of budesonide on gastrointestinal and mental health of LC patients as they displayed significantly lower GSRS, HAM-A and HAM-B scores after than before the intervention—10.5 vs. 32, 11.0 vs. 21 and 12 vs. 18, respectively. In conclusion, a reduction in TRP intake in diet may improve GI and mental symptoms in LC patients treated with budesonide and these changes may be mediated by the products of TRP metabolism.
“…Ulcerative colitis (UC), together with Crohn’s disease (CD) belonging to the category of inflammatory bowel disease (IBD), is a chronic and relapsing inflammatory disorder . The symptoms and signs of UC include bloody diarrhea, abdominal pain, urgency, tenesmus, and rectal bleeding. , More seriously, long-term recurrent inflammatory injury frequently progresses to colitis-associated colon cancer, resulting in serious threats to patients, even endangering their lives . Till now, there are only a few drugs being used in clinics for the treatment of UC, which are restricted to immunosuppressive agents, glucocorticoids, and aminosalicylic acids .…”
The pyruvate kinase M2 (PKM2) can significantly affect
the differentiation
of Th17 and Treg cells; thus, it is considered a promising target
for UC therapy. Herein, five series of costunolide (Cos) derivatives are designed, synthesized, and biologically
evaluated. Among them, D5 exhibits excellent immunomodulatory
activity against T-cell proliferation and potent PKM2 activating activity.
Meanwhile, it has been confirmed that D5 can also covalently
interact with Cys424 of PKM2. The molecular docking and molecular
dynamic (MD) studies indicate that difluorocyclopropyl derivative
of D5 improves the protein–ligand interaction
by interacting with Arg399 electrostatically. Furthermore, D5 significantly dampens the differentiation of Th17 but not Treg cells
to recover the Th17/Treg balance, which is attributed to the suppression
of PKM2-mediated glycolysis. Oral administration of D5 ameliorates the symptoms of dextran sulfate sodium (DSS)- and 2,4,6-trinitro-benzenesulfonic
acid (TNBS)-induced colitis in mouse model. Collectively, D5 has the potential to be developed as a novel anti-UC candidate.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.