Lietuvos kaimo bendruomenės ir lokalinis vystymas

Abstract

Mačiulytė J., Dedeire M., Prapiestienė R. Lietuvos kaimo bendruomenės ir lokalinis vystymas. Geografija. 2013. T. 49(1). ISSN 1392-1096.Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos kaimo visuomenė dėl kolektyvinio žemės ūkio modelio transformacijos išgyveno gilius socioekonominius ir teritorinius pokyčius. Kolektyvinių ūkių išnykimas išardė pusę amžiaus kurtus socialinius ryšius ir sukrėtė vietos bendruomenės gyvenimą. Lietuvos teritorinė administracinė reforma neįteisino savivaldos žemiausiame teritoriniame lygmenyje ir neleido sukurti demokratinio valdymo struktūrų, ypač kaimuose ir nedideliuose miesteliuose. Kaimo bendruomenių kūrimasis yra atsakas į atstovaujamosios demokratijos stoką lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Didelė dalis kaimo bendruomenių kuriasi kaimuose, kurių plėtra buvo apleista ir stabdoma vystant centrinių kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietes. Mažų kaimų, kurie sovietiniais metais buvo įvardinti kaip "be perspektyvos" ir pasmerkti išnykimui, atgimimas parodė, kad vietiniai gyventojai nori sugrįžti prie "konkrečios" vietovės, tai yra teritorijos, kuri jiems turi prasmę ir kurioje jie save identifikuoja. Lietuvai įstojus į ES, bendrijos iniciatyva LEADER programa yra viena iš pagrindinių kaimo lokalinio vystymo finansinių priemonių. Straipsnyje analizuojama LEADER programos taikymo Lietuvoje specifika ir kaimo bendruomenių vaidmuo lokalinei kaimo plėtrai.Raktažodžiai: kaimo bendruomenė, lokalinis vystymas, kaimo vystymas, LEADER programa, Joniškio VVG ĮVADASAtkūrus nepriklausomybę keitėsi Lietuvos kaimo visuomenės ir teritorijų funkcionavimo ir valdy mo kontekstas. Pusę amžiaus Lietuvos kaimiško sios teritorijos buvo plėtojamos pagal sovietinio kolektyvinio žemės ūkio modelio principus ir priemones, kurios nepripažino vietos bendruome nės savivaldos. Dekolektyvizacijos procesas kaime sukėlė didelių ekonominių ir socialinių problemų. Tačiau ilgą laiką jokia institucija neperėmė teri torijos valdymo ir plėtros funkcijų, kurias sovie tiniais metais užtikrindavo kolektyvinių įmonių administracija. Lietuvos decentralizacijos politika ir teritorinė administracinė reforma nepripažino savivaldos žemiausiame lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Nuo 2004 m. Lietuva turi orientuoti ir derinti savo kaimo vystymą prie Europos kaimo plėtros politikos.Nuo XX a. 10 deš. Vakarų Europoje keičiasi kaimiškųjų teritorijų plėtros koncepcija. Nuo že mės ūkio plėtros, kuri skatino agrarinių struktū rų modernizaciją, gamybos specializaciją ir pro duktyvumo didinimą (produktyvaus žemės ūkio modelio skatinimas) pereinama prie integruoto, daugiafunkcinio ir darnaus kaimo teritorinio vys tymo. Naujoji politika iš esmės keičia teritorijų plėtros koncepciją ir įgyvendinimo praktiką: nuo centralizuoto egzogeninio modelio pereinama prie decentralizuoto ir endogeninio modelio, ku ris remiasi vietinėmis iniciatyvomis ir resursais bei naujomis valdymo formomis. Europos kaimo plėtros politika numato naujas funkcijas kaimiško sioms teritorijoms. Nuo šiol kaimas turi atlikti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, aplinkosauginę bei teritorin...

Lietuvos bendruomenių centrų veikla vietos bendruomenėse. kiekybinio tyrimo apžvalga

“…Todėl vienu pagrindinių tikslų, kuriant BC, laikomas socialinių ryšių tarp jos narių atkūrimas, įtraukiant bendruomenės narius į veiklą sprendžiant vietos problemas. Svarbiu aspektu tampa ir teritorija -tapatumo kultūros pagrindas, telkiantis jos gyventojus ir tarnaujantis bendriems jų interesams (Mačiulytė, Dedeire, Prapiestienė, 2013).…”

Rural Community Movement in Lithuania From the Perspective of New Social Movement

“…They are as catalyst for changes in civic society, when society does not agree with existing reality anymore and aspire to change it. The generalization of literature sources (Melucci, 1995;Klandermans, 1986;Pichardo, 1997;Paulauskas, 2004;Simsek;1980;Diani, 1992;Fuchs, 2006;Saunders, 2007;Wiewiorka, 2005) allowed systematizing and distinguishing main common features (table) of NSMs which were chosen for further research.…”

“…According to the results of survey with 2004 rural communities, carried out by Luobikienė and Butkevičienė (2010), the vast majority of community leaders indicated the creation of distinctive Lithuanian village as the main goal raised by rural communities. On the hand, Mačiulytė (2013) states that the main goal of communities is to restore social relationship between rural residents through joint activities, and to solve local problems simultaneously.…”

“…Despite the economic goals rural communities set, according implemented projects they has implemented activities related both to economic and non-economic objectives. In Lithuania up until 2014 the priority was to improve the quality of life (Mačiulytė, 2013), and the vast majority of projects in 2007-2013 were designed to improve infrastructure or organize events.…”

“…The question, therefore, is whether actions of rural communities do form a NSM or are they still attributable to the TMs? Social phenomenon of NSM was broadly analysed by Klandermans (1986), Diani (1992), Melucci (1995), Pichardo (1997), who researched basis assumptions of NSM theoretical approach. Simsek (2004) analysed NSMs in comparison with TMs, Wiewiorka (2005), Touraine (1981, analyzed the history of social movements and a place of NSMs in it.…”