Kolektyvinio bulgarų ir lietuvių tapatumo bruožai: lyginamoji studentų požiūrio analizė

Senvaitytė, Dalia

doi:10.6001/lituanistica.v57i4.2178

Cited by 4 publications

(8 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Tai patvirtina ir D. Senvaitytės tyrimų rezultatai. Bulgarijos studentai, įvertindami Naujųjų metų šventę, dažniausiai išskiria pa silinksminimą su draugais [24,484]. Taigi Naujųjų metų chronologinis artumas Kalėdoms ritualinių metų struktūroje ir išskirtinis šiai šventei teikiamas dėmesys istorijos perspektyvoje suformavo panašias šios šventės tradicijas šeimoje.…”

Section: Naujųjų Metų šVentės Ypatumaiunclassified

“…Pasak D. Senvaitytės, į cerkvę dažniau siai einama per Velykas (maždaug pusė jos apklaustų studentų, per Šv. Georgijų -trečda lis, o per Kalėdas -šeštadalis respondentų) [24,485]. Analogišką situaciją, analizuojant įvairaus amžiaus pateikėjų patirtį, atskleidžia ir mano etnografiniai tyrimai.…”

Section: Velykos Su šEimaunclassified

“…Lyginant Lietuvos ir Bulgarijos situaciją, svarbus ir Dalios Senvaitytės straipsnis, kuriame, remiantis 2010 m. atlikto empirinio tyrimo duomenimis, aptariami kolektyvinio (tautinio, kultūrinio ir religinio) bulgarų ir lietuvių studentų tapatumo bruožai bei jų raiška. Religinio gyvenimo kontekste nagrinėjamos ir svarbiausios kalendorinės šventės, išryški nami kai kurie jų elementai [24,[476][477][478][479][480][481][482][483][484][485][486][487].…”

unclassified

See 2 more Smart Citations

Festivals in Families in Vilnius and Sofia

Paukštytė-Šaknienė¹

2018

lituanistica

View full text Add to dashboard Cite

Straipsnyje, remiantis etnografiniais lauko tyrimais Vilniuje ir Sofijoje, siekiama iša nalizuoti šventes, kurios telkia šeimos narius ir yra svarbios ritualinių metų struktū roje. Analizuojant Kūčias, Kalėdas, Velykas ir Naujuosius metus tiek Lietuvoje, tiek Bulgarijoje, dažniausiai minimi iš kartos į kartą perduodami ir perimami šventiniai papročiai leidžia konstatuoti apie sovietiniu laikotarpiu susiformavusius "dvigubus" ritualinius metus. Vieni ritualai buvo perduodami iš kartos į kartą ir gyvavo užda roje šeimos aplinkoje, kiti egzistavo viešoje ideologinių struktūrų kontroliuojamoje erdvėje. XX a. pabaigoje -XXI a. pradžioje takoskyros tarp šeimoje ir viešoje erd vėje švenčiamų švenčių nebeliko, tačiau prioritetas teikiamas šeimos šventėms. Tad šeimos institucijos tyrimai, analizuojant tiek sovietinio laikotarpio, tiek šių dienų šventes, yra labai reikšmingi.Raktažodžiai: šeima, šventė, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos ĮVADASŠiuolaikinėje visuomenėje šeima išgyvena radikalius pokyčius. Kultūros perdavimas šeimoje tampa ypač aktualia humanitarinių bei socialinių mokslų tema analizuojant kultūrinio tapatumo problemą. Etnologai gali prisidėti prie šios problemos sprendimo, analizuodami šeimos narius sutelkiančias kalendorines šventes ir atskleisdami jų svarbą ritualinių metų struktūroje. Dviejų skirtingų Europos Sąjungos valstybių -Lietuvos ir Bulgarijos -lyginamasis tyrimas galėtų atskleisti šių šalių panašumą ir skirtumus.Remdamasi etnografine lauko tyrimų medžiaga, surinkta Vilniaus mieste 2012-2016 m. (pro jektai: "Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės, ritualai 2012-2016" (1) (1) Tyrimo pagrindą sudaro pagal klausimynus "Laisvalaikio ir šventinė kultūra šeimoje (Nepriklausomo je Lietuvoje)" ir "Laisvalaikio ir šventinė kultūra šeimoje (Sovietinėje Lietuvoje)" rinkta etnografinė medžiaga. Pirmajame tarp kitų klausimų buvo ir klausimų grupė apie šventes.

show abstract

Section: Naujųjų Metų šVentės Ypatumaiunclassified

Section: Velykos Su šEimaunclassified

unclassified

See 1 more Smart Citation

Festivals in Families in Vilnius and Sofia

Paukštytė-Šaknienė¹

2018

lituanistica

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Bendradarbių švenčiamų švenčių Lietuvoje tematika iš dalies siejasi su miesto, taip pat sovietmečiu naujai diegtų švenčių tyrimais. Apie jas yra rašę etnologai, vieni tyrinėję šventinį kalendorių ( [18][19][20]; 22; 23; plačiau žr. : [11]), kiti aptarę atskiras šventes [14; 21; 22; 24; 25; 29; 30] ir jų šventimą šeimoje [12].…”

unclassified

“…Lyginamųjų Bulgarijos ir Lietuvos bendradarbių švenčių tyrimų iki šiol nebuvo, tačiau reikia paminėti Dalios Senvaitytės lyginamąjį kolektyvinio tapatumo tyrimą. Remiantis 2010 m. Sofijos, Plovdivo universitetų (apklausta po 50 pirmo kurso studentų) ir Kauno VDU pirmakursių studentų anketine apklausa, buvo palyginti švenčių šventimo įpročiai [20], tačiau tai neatspindi bendradarbių bendrijose švenčiamų švenčių ir minimų progų.…”

unclassified

Celebrations and Occasions in Coworkers’ Culture: The Cases of Vilnius (Lithuania) and Sofia (Bulgaria)

Šidiškienė¹

2018

lituanistica

View full text Add to dashboard Cite

Each organization fosters its own culture that is established, maintained and redeveloped in formal and informal social relations among co-workers; however, these are also influenced by the broader cultural environment in which a given organization exists. The question raised in this article is how the context of urban culture is reflected in the community of colleagues. We suppose that it is during such informal gatherings or during leisure time, when they can communicate more freely, and celebrate or mark various occasions that the social and cultural context of co-workers becomes apparent. The article aims to compare cultural expressions in co-workers’ communities among the inhabitants of Vilnius and Sofia by revealing the place of Soviet-period and current celebrations among co-workers. It also aims to show how an employee experiences his or her personal life cycle in a coworker’s environment, including (1) work-related personal events as the first salary, marking the length of service, retirement, and family-related events such as birthdays, weddings, and funerals, and (2) official holidays (public holidays, religious and other calendar feasts, commemorations of important dates, and other celebrations significant for the public). The study showed that the civil rites created in the Soviet era to promote coworkers’ participation were integrated into the culture of the urban people, by (1) transferring traditions of folk communities into the urban environment and in this way developing urban communities, and (2) allowing indirect control of the introduction of new holidays into the family environment. Comparing the expression of the cultural environment in coworkers’ gatherings among the inhabitants of Vilnius and those of Sofia, a difference was observed between the co-workers with regard to the family life cycle: in Sofia, coworkers very seldom socialize during funerals and only to some extent on the occasion of weddings, while the birth of a child is often marked in absentia, that is with the mother and the child absent. Meanwhile, the coworkers in Vilnius have always celebrated these occasions since the 1970s. As for the official holidays at the state level, Bulgarians, unlike Lithuanians, in Soviet times mentioned May 1 and national celebrations such as the Revival Leaders Day, the Saints Cyril and Methodius Day, and Baba Marta (Martenitsa), an informal one. This is apparently the reason why currently official celebrations enjoy greater popularity among coworkers in Sofia than among their counterparts in Vilnius. The first comparative studies of these cities show that a country’s official cultural policy influences the cultural expression of coworkers (and citizens in general): formal cultural expression is affected directly, and informal is influenced to some extent. When the end of the Soviet era heralded a new cultural policy, the intensity and intentions of formal holiday celebrations changed, but the character of informal celebrations remained more or less the same.

show abstract

Silence and Sounds: An Autoethnography of Searching for Spirituality during Suicide Bereavement in Life and Research

Čepulienė

2022

Religions

View full text Add to dashboard Cite

In this article, I used autoethnography to describe and analyze my experience of being bereaved by suicide and researching spirituality during suicide bereavement. The culture silenced my grief, and this is congruent with the experiences of my research participants. The religious community, in my case, did not help me and added to my spiritual and psychological pain. The silenced parts of my loss started to make sounds, such as psychological disturbances, but also as unconscious and conscious choices, which led to immersing myself in the research of spirituality during suicide bereavement. Research on the topic goes hand in hand with my search for spirituality during suicide bereavement and reviewing my loss. My story suggests that despite the negative experiences with Catholic priests, spirituality during suicide bereavement can become a vital resource to find meaning for the loss and the pain of grief and can take many different and even unexpected forms.

show abstract

Kolektyvinio bulgarų ir lietuvių tapatumo bruožai: lyginamoji studentų požiūrio analizė

Cited by 4 publications

References 0 publications

Festivals in Families in Vilnius and Sofia

Festivals in Families in Vilnius and Sofia

Celebrations and Occasions in Coworkers’ Culture: The Cases of Vilnius (Lithuania) and Sofia (Bulgaria)

Silence and Sounds: An Autoethnography of Searching for Spirituality during Suicide Bereavement in Life and Research

Contact Info

Product

Resources

About