Jersiniozės Epidemiologiniai Dėsningumai Vilniaus Apskrityje Ir Lietuvoje 2005–2015 Metais

Abstract

Tyrimo tikslas. Užsibrėžta įvertinti jersiniozės epi­demiologinius dėsningumus Vilniaus mieste, Vil­niaus apskrityje ir Lietuvoje. Medžiaga ir metodai. Sergamumo jersinioze duomenys surinkti iš statisti­nių ataskaitos formų. Papildoma informacija gauta iš Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinės sis­temos. Analizuojant sergamumą jersinioze Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje ir Lietuvoje, buvo įtraukti visi 2005-2015 m. laikotarpiu užregistruoti šių ligų atvejai. Duomenys buvo analizuoti vietos, laiko ir gy­ventojų grupių atžvilgiu. Sergamumo tendencija tirta laužytos linijos regresijos (segmentinės regresijos) modeliu. Tai vienas iš netiesinės regresijos modelių. Tendencijai tirti buvo panaudota Joinpoint regresijos programa (v.4.2., JAV Nacionalinis vėžio institutas, 2015). Šia programa nustatyti statistiškai reikšmingi netiesinės tendencijos pokyčiai. Analizė pradedama esant minimaliam lūžio taškų skaičiui (vienos tiesės segmentas) ir nustatoma, ar 1 (2 tiesių segmentai), 2 (3 tiesių segmentai), 3 (4 tiesių segmentai) lūžio taškai yra statistiškai reikšmingi. Šie taškai panaudo­jami modeliui sudaryti. Galutinis regresijos modelis nustato statistiškai reikšmingus tendencijos pokyčius, vėliau apskaičiuojami metiniai tendencijos pokyčiai (procentais) pagal kiekvieno periodo segmentą, Fi­šerio (Fisher) tikslusis testas. Rezultatai. Ilgametėje sergamumo jersinioze dinamikoje Vilniaus mieste ir Lietuvoje stebimi reikšmingi tendencijos pokyčiai. 2005-2009 m. laikotarpiu stebima sergamumo didė­jimo tendencija, o 2009-2015 m. sergamumas jersi­nioze mažėjo. Vilniaus apskrityje per visą 2005-2015 m. laikotarpį stebima sergamumo mažėjimo tenden­cija. Sergamumo struktūra pagal lytį skiriasi – vyrai turėjo didesnę riziką susirgti jersinioze nei moterys (Vilniaus apskrityje RS=1,50, 95 proc. P.I. 1,27; 1,81; Lietuvoje RS=1,99, 95 proc. P.I. 1,13; 1,28). Pagrin­dinė jersiniozės rizikos grupė – 0-3 m. amžiaus gru­pei priklausantys vaikai. Didžiausias sergamumas stebimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankančių vaikų grupėje. Analizuojamu laikotarpiu Vilniaus apskrityje buvo hospitalizuota 57,3 proc., visoje Lie­tuvoje – 69,2 proc. susirgusiųjų. Išvados. Nustatyti sergamumo jersinioze daugiametės dinamikos poky­čiai rodo skirtingą epideminio proceso pasireiškimo aktyvumą. Ilgametėje sergamumo jersinioze dinami­koje Vilniaus mieste ir Lietuvoje stebimi reikšmingi tendencijos pokyčiai: 2005-2009 m. laikotarpiu ste­bima sergamumo augimo tendencija, o 2009-2015 m. sergamumas jersinioze mažėjo. Vilniaus apskrityje visą 2005-2015 m. laikotarpį stebima sergamumo mažėjimo tendencija. Analizuotu laikotarpiu stebimi jersiniozės epidemiologinių dėsningumų pokyčiai gali būti susiję su tam tikrų rizikingų maisto produktų vartojimu, jų patekimo į rinką saugumo užtikrinimu bei tam tikrais pokyčiais epidemiologinės priežiūros sistemoje. Nors stebima sergamumo mažėjimo ten­dencija, jersiniozė išlieka svarbi visuomenės sveika­tos problema, ypač vaikų grupėje.