Inability to control anger or aggression after stroke

Kim, J. S.; Choi, Se Hyun; Kwon, Sun U.; Seo, Yeon Seok

doi:10.1212/wnl.58.7.1106

Cited by 132 publications

(125 citation statements)

References 8 publications

Supporting

Mentioning

112

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…A few high quality studies reported that the frequency of emotional lability [35][36][37][38][39][40][41] varies across individual studies from 8% 35 at four months in one cohort to 32% 37 three to 12 months after stroke in another. Symptoms are thought to reduce over the six months following stroke.…”

Section: Emotional Labilitymentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Neuropsychiatric outcomes of stroke

Hackett

Köhler

O’Brien

et al. 2014

The Lancet Neurology

261

148

View full text Add to dashboard Cite

Section: Emotional Labilitymentioning

confidence: 99%

“…The clinical profile in post-stroke mania is similar to that of primary mania. 75,76 We identified three scales for rating the severity of manic symptoms [35][36][37] but no studies that have actually used these scales with stroke patients.…”

Section: Maniamentioning

confidence: 99%

Neuropsychiatric outcomes of stroke

Hackett

Köhler

O’Brien

et al. 2014

The Lancet Neurology

261

148

View full text Add to dashboard Cite

“…Bendra klinikinė asmenybės pokyčių, atsiradusių po insulto, problema nesusilaukė jokio dėme-sio (18), nors daugelis šios būklės sudėtinių dalių (tokios kaip emocinis sutrikimas, kognityvinis sutrikimas bei elgesio pakitimai, susiję su smegenų pažeidimu) buvo atskirai tyrinėtos (19).…”

Section: Asmenybės Pokyčiai Po Insultounclassified

“…Didesni asmenybės pokyčiai taip pat buvo susiję su Nottingham tęstinės kasdienio gyvenimo veiklos skalės įverčiais, bet ne su Barthel skalės įverčiais, nors abi šios skalės naudojamos neįgalumui vertinti. Kai kurie asmenybės pokyčių aspektai, tokie kaip perdėtas emocingumas bei nesugebėjimas kontroliuoti pykčio (19,20), yra plačiai tyrinėti. Vis dėlto asmenybės pokyčiai, apibūdinti slaugytojų, yra gerokai platesnė sąvoka.…”

Section: Asmenybės Pokyčiai Po Insultounclassified

Poststroke depression and its impact on quality of life

Rastenytė¹,

Krančiukaitė²

2007

Medicina

View full text Add to dashboard Cite

Depresija yra viena dažniausių būklių, pasireiš-kiančių po insulto. Manoma, kad iki 50 proc. visų persirgusių galvos smegenų insultu asmenų per pirmuosius metus po insulto patiria depresiją. Bendrieji poinsultinės depresijos aspektaiJau seniai yra žinoma, kad galvos smegenų insultas (GSI) ir depresija yra susiję. Depresija ne tik dažna GSI pasekmė, bet taip pat ir insultas yra aiškus depresijos rizikos veiksnys (1). Poinsultinė depresija gali pasireikšti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsila-vinimo, socialinės padėties ar GSI sunkumo. Depresija gali pasireikšti iš karto po GSI arba praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Dauguma žmonių, persirgusių GSI, dėl poinsultinės depresijos reguliariai netiriami, ir tik nedaugeliui ši liga anksti diagnozuojama bei veiksmingai gydoma. Paprastai depresija pasireiškia pasibaigus pradiniam sveikimo laikotarpiui, kai GSI patyrę pacientai suvokia, kaip jų ilgalaikis neįgalumas paveiks kasdienį gyvenimą: gali tekti susitaikyti su daugelio vilčių ir ateities planų žlugimu, prisitaikyti prie pakitusio vaidmens šeimoje, galbūt prarasti karjerą (2). Poinsultine depresija sergančių pacientų funkcinė būklė yra blogesnė, kognityviniai sutrikimai sunkesni, o mirtingumas didesnis negu persirgusių insultu, bet depresija nesergančių pacientų (3). Depresija neigiamai veikia ir GSI patyrusių pacientų motyvaciją (2). Būtų logiška tikėtis, kad poinsultinė depresija neigiamai veikia funkcijų atsigavimą, tačiau jos įtaka reabilitacijos rezultatams lieka diskutuotina. Kai kurie autoriai (4) nustatė, kad poinsultinė depresija neigiamai veikia kasdienės veiklos funkcijų atsigavimą, tačiau kiti autoriai tokios sąsajos nepatvirtino (2, 5).Poinsultinės depresijos paplitimas svyruoja nuo 30 iki 50 proc. (6). R. G. Robinson duomenimis, per pirmuosius tris mėnesius po insulto sunkios depresijos paplitimas siekia 27 proc., lengvos -20 proc. (6). A. House nustatė, kad 11 proc. pacientų sunki depresija pasireiškė praėjus mėnesiui, 5 proc. -praėjus metams po GSI. Sunkios depresijos paplitimas, praėjus 12-18 mėnesių po GSI, yra dukart didesnis negu bendrojoje populiacijoje (7,8). M. Åström ir kt. nustatė, kad sunkios poinsultinės depresijos paplitimas buvo 25 proc. Ūminiu laikotarpiu ir maždaug toks pat -po trijų mėnesių (31 proc.). Praėjus 12 mėnesių nuo GSI pradžios, jis sumažėjo iki 16 proc., po dvejų metų buvo 19 proc., o praėjus trejiems metams padidėjo iki 29 proc. (pav.). Po trijų mėnesių nuo GSI svarbiausiu prognoziniu poinsultinės depresijos veiksniu tapo ribotas dalyvavimas kasdienėje veikloje. Nuo 12-ojo mėnesio depresija labiausiai sustiprėjo tiems pacientams, kurie turėjo mažai socialinių kontaktų už savo šeimos ribų, o praėjus trejiems metams prie

show abstract

“…10 Afflicted individuals are often disinhibited or unable to control their emotional expressivity, and there is a disconnection between external stimuli and the emotional responses. 10,22,23 These reactions (which cause distress, embarrassment, and avoidance of social situations and have been linked to depression) 6,10,18,20 often occur in the first weeks after the stroke and are acute, short-lived, and intense. 2,11,20,24 These features differentiate them from other psychological reactions (e.g., anxiety and depression) that can become chronic.…”

Section: What Are the Psychological Reactions To Stroke And When Do Tmentioning

confidence: 99%

The Recognition and Management of Psychological Reactions to Stroke

Chriki¹,

Bullain²,

Stern³

2006

Prim. Care Companion CNS Disord.

View full text Add to dashboard Cite

ROUNDS IN THE GENERAL HOSPITALPrimwho is likely to cope poorly with physical impairments? Have you wondered how you can distinguish psychological reactions from neuropsychiatric and neurologic reactions? If you have, then the following case vignette (of a man who developed poststroke depression) should provide the forum for answers to these and other questions related to the psychological sequelae of stroke and comorbid neuropsychiatric syndromes. Cerebrovascular accidents (CVAs) disable thousands of people each year and are a major cause of death in this country. 1 CVAs lead to physical limitations in daily living and to psychological disorders, expressed in alterations to an individual's behavior and emotion. 2 However, in the recovery process after stroke, many patients and their caregivers focus on the patient's physical disabilities and fail to appreciate that the psychological complications of stroke can hinder a patient's recovery. Psychological reactions to stroke are manifested in myriad ways in the days, months, and years after a stroke. [2][3][4][5][6][7] Although not every patient develops intense emotional responses to stroke, those who do often have risk factors that make them more vulnerable to psychological consequences. 3,4,[8][9][10][11] Attention paid to those patients who may benefit from psychotherapeutic treatments as well as from psychotropic medications can facilitate effective treatment.The patient we present sustained a stroke and had severe psychological reactions to it. We will highlight symptom recognition, review the risk factors for distress and dysfunction, and discuss the treatment of psychological reactions to stroke. Case VignetteMr. B, a previously healthy, right-handed, 60-year-old man, suffered a CVA in his sleep. A sudden noise awakened him; his head ached, and he realized that he could barely move his right arm. Despite this, he managed to call for an ambulance. On arrival at the emergency room, his vital signs revealed a heart rate of 120 beats per minute, a respiratory rate of 26 breaths per minute, and a blood pressure reading of 172/112 mm Hg. The physical examination revealed decreased muscle tone, 1/5 muscle strength, and hyperreflexia in the right arm. A noncontrast computed tomography scan of Mr. B's head confirmed the diagnosis of stroke. Results of the rest of his examination were within normal limits. After 4 days in the hospital, Mr. B was discharged to his home and began a course of physical therapy as arranged by his family practitioner. Mr. B struggled to carry out the basic activities of daily living (ADLs); he had difficulty dressing himself and preparing his own food, and he was unable to write.

show abstract

Inability to control anger or aggression after stroke

Cited by 132 publications

References 8 publications

Neuropsychiatric outcomes of stroke

Neuropsychiatric outcomes of stroke

Poststroke depression and its impact on quality of life

The Recognition and Management of Psychological Reactions to Stroke

Contact Info

Product

Resources

About