Immunological and Virological Study of Sudden Deafness

Yoshida, Yasuyuki; Yamauchi, Susumu; Shinkawa, Atsushi; Horiuchi, Masatoshi; Sakai, Makoto

doi:10.1016/s0385-8146(96)80010-1

Cited by 26 publications

(20 citation statements)

References 16 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Because of the presence of antibodies against antigens in the inner ear and the formation of immune complexes in the stria vascularis, endolymphatic sac and duct, an autoimmune disease may be consider a cause that favors sudden or progressive HL 17,18,19,23 . McCabe (1979) introduced the concept of SNHL of autoimmune origin as a nosologic entity, however, because of the difficulty of having anatomo-pathologic documentation of the autoimmune disease among the possible causes of SHL, is one of the most controversial issues in the literature 29 .…”

Section: Autoimmune Causesmentioning

confidence: 99%

“…In 1979, McCabe was the first to associate SHL and progressive sensorineural hearing impairment with autoimmune diseases and to consider it because it can be treated. Not always identified, diseases such as rheumatoid arthritis, lupus, nodose polyarthritis and others are possible mediators of the antibody and immunocomplex processes that may be involved with the origin of the sudden hearing loss [17][18][19] .…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Surdez súbita idiopática: aspectos etiológicos e fisiopatogênicos

Lazarini¹,

Camargo²

2006

Rev. Bras. Otorrinolaringol.

View full text Add to dashboard Cite

Several factors have been postulated to elicit the etiology of idiopathic sudden sensorineural hearing loss. Through a bibliographic review, we made a critical analysis of the different etiopathogenic aspects of its clinical manifestation. The most recent studies concerning the possible causes of sudden hearing loss suggest vascular disorders, rupture of the inner ear membrane and autoimmune diseases; however, viral infections have received a great deal of attention in recent years. Little is known about the mechanism of sudden hearing loss. Viruses can cause sudden hearing loss in an acute infection, however the latent form, and its possible reactivation have also been considered as explanations of the cochlear injury mechanism. Even though hearing loss can be explained by a blood viscosity change, experimental and clinical studies do not show any evidence of labyrinthine fibrosis and new bone formation, or labyrinthine membrane breaks. These findings are not in agreement with vascular and rupture membrane factors, respectively. The eventual presence of antibodies against the inner ear suggests that sudden hearing loss pathogenesis may be of autoimmune nature, but the difficulty in establishing the correlation of its morphological and clinical aspects to the hearing loss also do not help to support this statement. Sudden hearing loss is still a controversial and obscure subject in several aspects.

show abstract

Section: Autoimmune Causesmentioning

confidence: 99%

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Surdez súbita idiopática: aspectos etiológicos e fisiopatogênicos

Lazarini¹,

Camargo²

2006

Rev. Bras. Otorrinolaringol.

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Pacientams, sergantiems ŪINKP, buvo tiriami ir rasti pakitę šie parametrai: sumažėjęs CD3+, CD4+, CD8+ limfocitų skaičius, padidėjęs lygiųjų raumenų antikūnų kiekis, rasta antiendotelio ląstelių antikūnų, kryžminių reakcijų antikūnų (27,45,50,80 kd), nerasta antikūnų prieš skydliaukę ir branduolius [4, 16,53,54]. Kiti mokslininkai pacientams, sergantiems ŪINKP, rado antikūnų prieš lygiųjų raumenų struktūras ir autoantikūnų,…”

Section: Diskusijaunclassified

“…Nagrinėjant ligos etiologiją, tiriamos įvairios teorijos: kraujotakos sutrikimo, virusinės infekcijos, imuninių sutrikimų, metabolizmo sutrikimo, toksinės, apvalaus lango membranos plyšimo. Nepaisant laboratorinių ir klinikinių šios ligos mokslinių tiriamųjų darbų ne visos diagnostikos ir gydymo problemos yra išspręstos [1][2][3][4][5][6][7][8][9][10][11][12][13][14][15][16] …”

unclassified

Prieūminio Idiopatinio Neurosensorinio Klausos Pažeidimo Prognostiniai Veiksniai

Šatinskienė

Lesinskas

2014

Sveikatos Mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: prognostinis veiksnys, kortikosteroidai, intratimpaninės injekcijos, ūžesys, ūminis idiopatinis neurosensorinis klausos pažeidimas. SantraukaTikslas: įvertinti ūminio idiopatinio neurosensorinio klausos pažeidimo galimus prognostinius veiksnius ir išanalizuoti jų įtaką klausos rezultatams. Tyrimo medžiaga ir metodai. Į šį prospektyvinį, randomizuotą tyrimą įtraukti 202 pacientai, sergantys ūminiu idiopatiniu neurosensoriniu klausos pažeidi-mu (ŪINKP), kurie buvo gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centre 2011 m. rugpjūčio -2013m. birželio mėn. dėl vienpusio skirtingo laipsnio klausos pablogėjimo, atsiradusio 72 valandų laikotarpiu (per 3 paras), kai audiogramoje nustatytas klausos praradimas ne mažiau kaip 30dB, bent 3 skirtinguose dažniuose. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: I -sisteminis gydymas kortikosteroidais. II -sisteminis gydymas kortikosteroidais ir intratimpaninės injekcijos. Pacientams buvo atlikta toninė -ribinė audiograma : prieš gydymą ir 30 dienų po gydymo. Klausos pokyčiai buvo vertinti šiuo būdu : "klausos pagerėjimas" -kai klausos vidurkis padidėjo 10dB ir daugiau toninėje-ribinėje audiogramoje. Siekiant įvertinti papildomų veiksnių poveikį klausos pagerėjimui, buvo sudaryti daugiaveiksnės tiesinės žingsninės regresijos modeliai. Veiksnys, galbūt turintis įtakos klausos pagerėjimui, buvo įtraukia-mas į regresijos lygtį, jeigu jo reikšmingumas neviršijo 0,05. Į galutinę regresinę lygtį buvo įtrauk-ti šie veiksniai: paskirtas gydymas, klausos netekimo lygis pirmos apžiūros metu, kreipimosi laikas ir pradėtas gydymas per artimiausias 2 paras, amžius, stresinė būklė, klausos netekimo laikas, virusinės ligos, traumos, ausies pilnumo jausmas.Rezultatai. Tiesinės regresinės analizės metodu nustatyta, kad tiriamieji veiksniai : paskirtas kombinuotas gydymas (sisteminis kortikosteroidas ir intratimpaninės kortikosteroido injekcijos), klausos netekimo lygis pirmos apžiūros metu, kreipimosi laikas ir pradėtas gydymas per artimiausias 2 paras, amžius, stresinė būklė, sezonas, kai atsirado klausos netekimas, virusinės ligos, traumos(akustinės ar vibracinės), ūžesys, ausies pilnumo jausmas -yra tarpusavyje nepriklausomi ir svarbūs klausos netekimo gydymo prognozę lemiantys veiksniai.Išvados. Paskirtas gydymo metodas, klausos netekimo lygis pirmos apžiūros metu, kreipimosi laikas ir pradėtas gydymas per artimiausias 2 paras, amžius, stresinė būklė, sezonas, kai atsirado klausos netekimas, virusinės ligos, traumos (akustinės ar vibracinės), ausies pilnumo jausmas -yra tarpusavyje nepriklausomi ir svarbūs ŪINKP gydymo prognozę lemiantys veiksniai. Lytis, profesija, galvos svaigimas, rūkymo įpročiai, otologinė bei šei-mos anamnezė, cukrinis diabetas, kraujagyslių anomalijos, osteochondrozė nėra ŪINKP gydymo prognozę lemiantys veiksniai. Atsižvelgiant į ŪINKP prognostinius faktorius galime numatyti ligos eigą, klausos pagerėjimo prognozę. ĮvadasŪminis idiopatinis neurosensorinis klausos pažeidimas (ŪINKP) -tai vidinės ausies liga (dažnis 5 ...

show abstract

“…A relação entre o vírus da caxumba e a surdez súbita, conhecida pelos otorrinolaringologistas, é estudada e demonstrada em alguns pacientes por Okamoto et al, em 1994. Porém, o grande revés da hipótese da teoria viral na surdez súbita é a impossibilidade de se comprovar a presença de titulações sorológicas virais significativas nas populações de pacientes com surdez súbita quando comparadas com a população controle normal (Yoshida et al, 1996;Pitkaranta, Julkunen, 1998).…”

Section: A Etiopatogeniaunclassified

Surdez súbita

Maia

Cahali

2004

Rev. Bras. Otorrinolaringol.

View full text Add to dashboard Cite

A surdez súbita se caracteriza como uma surdez sensorioneural de aparecimento abrupto e sem causa conhecida. Seu acometimento é quase sempre unilateral, sendo acompanhada de zumbidos em aproximadamente 80 por cento dos casos e de tonturas em 30 por cento. O diagnóstico diferencial inclue algumas doenças infecciosas, hematológicas, neurológicas e, principalmente, o schwannoma vestibular. A etiopatogenia da surdez súbita é desconhecida, sendo portanto aventadas algumas hipóteses: a hipótese vascular é muito bem aceita, sendo comprovada em alguns estudos experimentais; a hipótese viral, também bastante reconhecida, tem sérias dificuldades na sua comprovação laboratorial; a hipóte-se auto-imune, mais recentemente relatada, tem o forte respaldo de estudos imunolaboratoriais a seu favor; finalmente, a hipótese de ruptura de membranas (teoria da fístula) vem perdendo terreno em função da sua difícil comprovação. A tendência atual é considerar a surdez súbita como uma afecção de etiopatogenia multifatorial. O tratamento da surdez súbita é o tópico de maior controvérsia. Os corticóides e as drogas vasodilatadoras são as opções mais utilizadas muito em função de sua fácil prescrição associada ao baixo custo. O estudo individualizado de cada caso tende a preconizar diferentes atitudes terapêuticas nos pacientes acometidos pela surdez súbita. Desta forma, diferentes formas de tratamento devem ocupar o espaço dos famosos protocolos de tratamento descritos por inúmeros autores.

show abstract

Immunological and Virological Study of Sudden Deafness

Cited by 26 publications

References 16 publications

Surdez súbita idiopática: aspectos etiológicos e fisiopatogênicos

Surdez súbita idiopática: aspectos etiológicos e fisiopatogênicos

Prieūminio Idiopatinio Neurosensorinio Klausos Pažeidimo Prognostiniai Veiksniai

Surdez súbita

Contact Info

Product

Resources

About