Įgimta Hipertrofinė Prievarčio Stenozė: Rizikos Veiksniai, Diagnostika, Gydymas

Abstract

Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė (ĮHPS) – tai naujagimių ir pirmųjų mėnesių kūdikių liga, dėl kurios hipertrofavęs prievarčio sienelės raumeninis sluoksnis siaurina prievarčio kanalą ir neleidžia maistui iš skrandžio patekti į dvylikapirštę žarną. Nėra tikslių duomenų apie priežastis, sukeliančias prievarčio raumeninio sluoksnio hipertrofiją. Manoma, kad genetinę predispoziciją turintiems žmonėms, paveiktiems tam tikrų aplinkos veiksnių, išsivysto ĮHPS. Šios patologijos diagnostika dažnai remiasi klinikine išraiška. Radiologiniai, laboratoriniai tyrimai ir provokaciniai testai gali padėti patvirtinti diagnozę. Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė – gydymo reikalinga anomalija, kuri gali būti koreguojama tiek konservatyviu, tiek chirurginiu būdu. Šio darbo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie įgimtą hipertrofinę prievarčio stenozę, reikšmingus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios patologijos vystymuisi, diagnostikos bei gydymo taktikos ypatumus.