Human Capital Measurement: A Survey

Abstract

Abstract. After a short history of the concept of human capital (henceforth HC) in economic thought (Section 1), this study presents the two main methods for estimating the value of the stock of HC -the retrospective and prospective one -with a review of the models proposed (Section 2). These methods are linked both to the theory of HC investment as a rational choice (Section 3), the literature analysing the contribution of HC investment to economic growth and the HC estimating method through educational attainment (Section 4). The more recent literature on HC as a latent variable is also assessed (Section 5) and a new method of estimation where HC is seen both as an unknown function of formative indicators and as a 'latent effect' underlying earned income is proposed (Section 6). Section 7 concludes.

Cognitive skills, innovation and technology diffusion

“…18 This is the approach adopted by Krueger and Lindahl (2001) and Abowd et al (2005). See Folloni and Vittadini (2010) for a comprehensive survey of alternative methodologies in the measurement of human capital. Hanushek and Kimko (2000) depart from quantitative measures of education to jointly consider quantitative and qualitative indicators in growth equations.…”

“…In an exhaustive literature survey on the history of human capital measurement, Folloni and Vittadini (2010) strongly recommend the search for human capital as a latent variable. They maintain that the approach is in the spirit of Schultz' (1961) emphasis on 'knowledge and skills that have economic value'.…”

Economic optimization of flood prevention systems in the Netherlands

“…The value of human losses was then determined based on estimated stock values of human capital (see, e.g. Petty 1690; Folloni and Vittadini 2010), while for future practices the method of valuation of statistical life and injuries (VOSL) is contemplated (Vrijling and Van Gelder 1997;Bockarjova et al 2012). Other intangibles such as ecological and cultural consequences were not taken into account at the time, and although they can have a considerable effect on the results of the analysis, they are not explicitly tackled in this paper.…”

The Impact of Intellectual Capital on Business Internationalization Processes in Lithuanian Firms / Intelektinio Kapitalo Įtaka Verslo Internacionalizacijos Procesams Lietuvos Įmonėse

“…Visų darbuotojų žinių visuma, sukurianti organizacijos pranašumą rinkoje Stewart (1991) Žmonių, socialinių bei organizacinių veiksnių visuma Edvinsson, Malone (1997) Žinios, kurios gali sukurti vertę ar būti panaudotos ją kuriant Mikulėnienė, Jucevičius (2000) Neapčiuopiami žinių ištekliai, kurie kartu su gamybos funkcija sukuria pridėtinę vertę ir turi teigiamą įtaką organizacijos produktyvumui Bradburn, Coakes (2004) Žinių pavertimas vertybėmis Kok (2007) Apima žinias, žinių keitimosi procesus, produktus, gautus besikeičiant žiniomis Palumickaitė, Matuzevičiūtė (2007) Procesas nuo žinių turėjimo prie žinių naudojimo Atkočiūnienė (2008) Vienas pagrindinių ir esminių organizacijos išteklių, lemiančių konkurencinio pranašumo ir pridėtinės vertės rinkoje kūrimą Užienė, Staliūnienė (2009) Kolektyvinės žinios, jungiančios mokslines ir kasdienines darbuotojų žinias, sukauptą patirtį, tarpusavio santykius ir organizacijos struktūrą, intelektinę nuosavybę, turimus informacinius ryšius bei įmonės įvaizdį Barkauskas (2009) Tai intelektinė informacija, kurią sudaro: žinios, patirtis, intelektiniai sugebėjimai, kurie pasitelkiami kuriant organizacijos gerovę Znakovaitė, Pabedinskaitė (2010) Intelektinis kapitalas -tai susitelkimas į nematerialiuosius išteklius, tokiu būdu efektyviau didinant kuriamą pridėtinę vertę Bang et al (2010) Žinios, kurios gali būti pasitelkiamos siekiant uždirbti pinigų ar įgyvendinant kitus naudingus tikslus Amiri et al (2011) Visų įmonės žinių suma, kuri įmonei padeda kurti pridėtinę vertę Mačerinskienė, Survilaitė (2011) į individus dėka (Folloni, Vittadini 2010;Lovaglio, Folloni 2011). Darbuotojų gebėjimai, įgūdžiai ir žinios, pritaikomi kasdieninėje veikloje, yra lemiamas ir itin svarbus produktyvumo augimo, gerovės kūrimo ir puoselėjimo veiksnys.…”