How long do households remain in housing affordability stress?

Būsto karjera ir jos trajektorijos demografinio gyvenimo ciklo pradžioje: Lietuvoje jaunimo apsirūpinimo būstu situacija

“…Po 2008 m. globalios ekonomikos krizės gerovės valstybių išlaidų mažinimas, taupymo priemonių (angl. austerity measures) taikymas planuojant valstybės biudžetą ir vis mažesni gerovės valstybės įsipareigoji-mai dėl visuomenės būsto poreikių aprūpinimo padidino galimybių standartiniam namų ūkiui tapti nuosavo būsto savininku ir narystės kitose būs-tų valdose atotrūkį (pvz., gyventi socialiniame būste ar privačiai nuomotis būstą) (Ansell 2014;Borrowman et al 2017).…”

“…Apie tokį jaunimą būsto politikos kontekste kalbama kaip apie nuomininkų kartą (angl. generation rent), kuri turi labai ribotas galimybes tapti būsto savininkais ir kuri turi daugiau šansų išlikti ilgą laiką privataus būsto nuomininkais, palyginti su tėvų ar senelių kohortomis (Borrowman et al 2017;Filandri, Bertolini 2016;Lennartz et al 2016). Nors reikšminga privataus būsto nuomininkų dalis tarp visų gyventojų nėra kažkas naujo, bet naujausi tyrimai, kuriems atlikti naudojami longitudiniai duomenys, atskleidžia poslinkį link dualistinės būsto sistemos daugelyje išsivysčiusių šalių bei didėjančius tarpgeneracinius skirtumus ir nelygybes tarp skurdžiai gyvenančių (nuomoja būstą) ir turtingai gyvenančių (turi nuosavą būstą) gyventojų (angl.…”

“…Būstas tampa esminiu ar net svarbiausiu namų ūkių sukauptu turtu, žvelgiant viso gyvenimo ciklo požiūriu, taigi apsirūpinimas būstu -ar rinkoje, ar gaunant paramą iš valstybės -egzistuoja kaip namų ūkių ar individų vartojimo galimybių išraiška (Beer et al 2006;Borrowman et al 2017;Doling, Elsinga 2013). Verta pažymėti ir tai, kad apsirūpini-mo būstu galimybės nenusako būsto įsigijimo kaip baigtinio rezultato, nes apsirūpinimo būstu klausimo aktualumas neišnyksta po to, kai namų ūkis ar asmuo įsigyja savo nuosavą būstą ar gali reziduoti ilgą laikotarpį nuomojamame būste.…”

“…Išlaikant ilgą laiką privačiai nuomojamą būstą, namų ūkių skola akumuliuojasi, jų finansiniai įsipareigojimai dažniausiai tik didėja. Didelės būsto išlaikymo sąnaudos ar augančios būsto kainos be didesnės valstybės pagalbos tiesiogiai veikia namų ūkio skolą, o tai ypač aštrus klausimas jauniems namų ūkiams, sprendžiantiems savo gyvenamojo būsto klausimus (Beer et al 2006, Borrowman et al 2017. Tokiame kontekste pagrindinis kiekvieno namų ūkio turtas dažnu atveju yra nuosavas būstas, kuris užtikrina ne tik saugią finansinę gyvenimo situaciją, bet ir suteikia didesnius gyvenimo šansus kopti socialinio mobilumo laiptais, geresnes galimybes kurti stabilesnę namų ūkio padėtį ir mažinti namų ūkių patiriamas įtampas (Ingram-Gilderbloom 2008;Rowley, Ong 2012).…”

“…Po 2008 m. globalios ekonomikos krizės gerovės valstybių išlaidų mažinimas, taupymo priemonių (angl. austerity measures) taikymas planuojant valstybės biudžetą ir vis mažesni gerovės valstybės įsipareigoji-mai dėl visuomenės būsto poreikių aprūpinimo padidino galimybių standartiniam namų ūkiui tapti nuosavo būsto savininku ir narystės kitose būs-tų valdose atotrūkį (pvz., gyventi socialiniame būste ar privačiai nuomotis būstą) (Ansell 2014;Borrowman et al 2017).Besinuomuojantys privatų būstą namų ūkiai dualistinėse būsto sistemose patenka į "amžinos nuomos" ir neplanuoto mobilumo spąstus: tokie namų ūkiai turi menkesnes galimybes įsigyti savo būstą be išorinės (tėvų) paramos; namų ūkiams privati nuoma kainuoja brangiai dėl kainų būsto rinkoje svyravimo (dažnu atveju augimo), norint išlaikyti privačiai nuomojamą būstą. Išlaikant ilgą laiką privačiai nuomojamą būstą, namų ūkių skola akumuliuojasi, jų finansiniai įsipareigojimai dažniausiai tik didėja.…”