H. Markowitz‘o Modelio Tinkamumo Baltijos Vertybinių Popierių Biržai Tikrinimas

Abstract

Markowitz'o teorijos požiūriu. Gauta, kad realus portfelis yra arti globalaus dispersijos minimumo taško. Taip pat, atskiru investavimo į likvidžiausias penkias akcijas atveju, gauta, kad investuotojai yra konservatyvūs, t. y. jie investuoja į akcijų portfelį su mažiausia rizika (mažiausia portfelio grąžos dispersija). Ateityje autoriai planuoja tęsti šį tyrimą Baltijos šalių vertybinių popierių biržos indeksams bei didesniam akcijų skaičiui, siekdami patikrinti hipotezę, kad ir kitoms akcijoms galioja šio tyrimo atskleisti dėsningumai.Reikšminiai žodžiai: akcijų portfelis, efektyvus akcijų portfelis, H. Markowitz'o portfelio teorija, portfelio grąža, portfelio grąžos dispersija, portfelio optimizavimas, vertybinių popierių birža. ĮvadasInvestavimas į akcijas yra viena populiariausių investavimo krypčių visame pasaulyje, tačiau investicijos į akcijas kaip ir į bet kurį kitą finansinį instrumentą turi tam tikrą rizikos lygį. Kiekvienas investuotojas iš investicijos tikisi gauti tam tikros naudos (grąžos), esant minimaliam arba investuotojui priimtinam rizikos (prarasti investuotas lėšas) lygiui. Investuotojai dažniausiai investuoja ne į atskirus vertybinius popierius, o į diversifikuotą vertybinių popierių portfelį, kuris leidžia sumažinti investavimo riziką. Į vertybinių popierių portfelį įtraukus atsitiktinius vertybinius popierius, ne visuomet sumažinama rizika bei gaunama pageidaujama grąža. Todėl investuotojas, norintis investuoti ilgesniam laikotarpiui, turėtų atkreipti dėmesį, kokių įmonių akcijos sudarys jo investicinį portfelį, iš kurio jis gautų didžiausią pageidaujamą grąžą ir galimai nepatirtų nuostolių. Vertybinių popierių portfelį, kuris artimas mūsų šian-dieniam portfelio suvokimui, nagrinėjo Harry Markowitz. Jis laikomas moderniosios portfelio teorijos, sukurtos 1952 m., pradininku. Modernioji portfelio teorija nagrinėja portfelio sudarymo problemą, t. y. tikslinių finansinių priemonių įtraukimo į investicinį portfelį problemą.Priimant sprendimą, kada ir kokias akcijas pirkti bei parduoti, investuotojai vadovaujasi įvairiomis strategijomis, kurių daugelio pagrindu nėra fundamentinė akcijų analizė. Tačiau, kaip ekonomikoje pasireiškia nematoma "Adamso ranka", taip, galbūt, ir prekiaujant akcijomis biržoje, pasireiškia savotiška ranka, kuri optimizuoja investuotojų portfelius. Autoriai iškelia hipotezę, kad realiai egzistuojantys investiciniai portfeliai yra optimalūs H. Markowitz'o teorijos prasme, t. y., egzistuojančiai portfelio grąžai jo grąžos dispersija yra minimali.Tyrimo objektas: Baltijos šalių vertybinių popierių birža. Ši birža pasirinkta todėl, kad ji yra nedidelė ir jai lengviau galima pritaikyti autorių gautus analizinius sprendinius akcijų portfeliams.Tyrimo tikslas: patikrinti, ar Baltijos šalių vertybinių popierių birža elgiasi H. Markowitz'o modelis. Užsibrėžtam tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: 1. atlikti mokslinės literatūros apie H. Markowitz'o modelį apžvalgą; 2. analiziniu būdu gauti penkių akcijų portfelio dispersijos priklausomybę nuo portfelio grąžos; 3. iš pasiri...

Investicinio Portfelio Formavimas Globalioje Akcijų Rinkoje Remiantis Black – Litterman Metodu

“…Šį klausimą investuotojai pradėjo spręsti dar 1950 metais, tuomet buvo pradėta ieškoti idealiausio varianto tarp grąžos maksimizavimo ir rizikos minimizavimo (Li et al, 2019). Vienos pirmųjųmoderniosios investicinio portfelio teorijos pradininku tapo Harry Markowitz, kuris XX a. pradžioje, apibrėžė optimalaus portfolio, diversifikacijos sąvokas, pradėjo sieti riziką su grąža ir į portfelį pradėjo žiūrėti, kaip į vientisą vertybinių popierių darinį (Zakarkaitė ir Filipavičius, 2017). Šios teorijos pagrindu buvo sukurta ne viena nauja teorija, kurios tikslasšalinti moderniojo investicinio portfelio ribotumus.…”