Gimstamumas ir jį sąlygojantys netikrumo aspektai: 1970–1984 m. kohorta Lietuvoje

Abstract

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutasSantrauka. Iki šiol atlikti tyrimai, atskleidę įvairių ekonominių, politinių, kultūrinių veiksnių įtaką gimstamumui, negali paaiškinti, kodėl Europos šalyse blogėja gimstamumo rodikliai. Neigiami pokyčiai stebimi net tose šalyse, kuriose XXI a. pradžioje padėtis buvo pradėjusi gerėti. Daroma prielaida, kad ilgalaikių pasekmių turintys sprendimai yra susiję su patiriamu netikrumu dėl ateities. Netikrumas, sukeliamas socialinių veiksnių, tirtas mažai, tad nežinoma, kaip tiksliai jis veikia apsisprendimą (ne)susilaukti vaikų. Šio straipsnio tyrimo objektas -reprodukcinio amžiaus tarpsniu patiriami socialinio netikrumo veiksniai. Tyrimo tikslas -pristatyti sociologinio kokybinio tyrimo "Šeimos ir nelygybės", atlikto įgyvendinant mokslo projektą "Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai", duomenų analizės rezultatus, remiantis teorine Z. Baumano takiosios modernybės perspektyva. Biografiniai interviu su 1970Biografiniai interviu su -1984 informantais atskleidė, kad šioje kartoje jau galima pastebėti tam tikrų takiosios modernybės visuomenei būdingų bruožų, galinčių paveikti sprendimus dėl vaikų (ne) susilaukimo, tačiau jie dar nėra dominuojantys.