“…Istoriniu požiūriu reikšmingas Oliverio Musenbergo pastebėjimas, kad nuo XX a. devintojo dešimtmečio medicininis-psichologinis intelektinio neįgalumo suvokimas vis labiau krypo socialinio suvokimo link, kad, vis daugiau dėmesio skiriant žmogaus ir pasaulio santykiui, intelektinis neįgalumas imtas suvokti kaip socialinis konstruktas (Musenberg 2020;201). Christianas Tschilschke'ė, kalbėdamas apie platų neįgalaus žmogaus vaizdavimo spektrą, jį vertina ir kritiškai, išskiria tokias vaizdavimo tendencijas kaip supaprastinimas, stigmatizacija, stereotipinis ar sensacingas vaizdavimas; bet ir tokį, kuriame vyrauja diferencijuotas, realistinis, išankstinių nuostatų refleksijai kviečiantis požiūris (Tschilschke 2020;393).…”