Galimybės keisti klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo Lietuvos studentų imtyje

Abstract

Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų studentė Vytauto Didžiojo universitetas Socialinių mokslų fakultetas Jonavos g. 66-331, LT-44191 Kaunas Tel.

Sexual Harassment Discourse in News Portal delfi.lt: 2017-2018

“…Šiam suvokimui įtakos turi ir įvairūs socializacijos proceso agentai -šeima, švietimo institucijos, žiniasklaida ir kt., kurie taip pat perduoda normas ir įsitikinimus, susijusius su seksualiniu priekabiavimu (Galdi ir kt., 2014). Seksualinio priekabiavimo reiškinio aktualumą rodo ne tik jo paplitimo mastas, bet ir poveikis asmens sveikatai, gerovei, taip pat organizacijos veiklai, įvaizdžiui bei reputacijai (Čeponytė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2018;Hoel, Vartia, 2018). Vengalė-Dits (2012) teigia, kad su seksualiniu priekabiavimu dažniau susiduria moterys nei vyrai, tačiau šis reiškinys paliečia ir skirtingo amžiaus, įvairių lyčių bei skirtingo socialinio statuso asmenis.…”

“…Teisinis seksualinio priekabiavimo reglamentavimas yra aiškus, tačiau jis neatskleidžia socialinės šio reiškinio pusės, taigi jo suvokimas, atsiribojant nuo teisinio reglamentavimo, yra nevienareikšmiškas ir apima daug aspektų. Mokslininkai teigia, kad asmenys seksualinį priekabiavimą gali suprasti ne tik pagal galiojantį apibrėžimą, bet ir remdamiesi savo patirtimi, požiūriais, vertybėmis, nuostatomis, todėl, jų nuomone, reikia gilintis į individualų, psichologinį, socialinį bei teisinį šio reiškinio apibrėžimus (Čeponytė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2017).…”

“…Seksualinį priekabiavimą analizuojant iš psichologinės-socialinės perspektyvos ryškinama aplinkos veiksnių, turimų žinių ir įsitikinimų įtaka seksualinio priekabiavimo pasekmių suvokimui, individo asmeninio ir socialinio gyvenimo, savivertės vertinimui bei atsakui į seksualinį priekabiavimą (Čeponytė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2019). Analizuojant, kokie veiksniai formuoja visuomenės požiūrį į seksualinį priekabiavimą, kokia yra Lietuvos moterų ir vyrų seksistinių nuostatų raiška bei kokią įtaką seksualinio priekabiavimo vertinimui daro kaltinamojo lytis, fizinis patrauklumas bei socioekonominis statusas, nustatyta, kad šie aspektai veikia požiūrį į situaciją, t. y. kai kaltinamasis buvo fiziškai patrauklus, jo elgesys vertinamas pozityviau, o aukos elgesys -negatyviau, palyginti su tais atvejais, kai buvo pateikta fiziškai nepatrauklaus kaltinamojo sąlyga (Petrauskaitė, Čunichina, 2019); moterys ir asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, turi mažiau išreikštas seksistines nuostatas, o dirbantys vyrai ir studijuojančios moterys turi labiau išreikštas seksistines nuostatas (Čeponytė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2017). Taip pat seksualinis priekabiavimas gali būti vertinamas kaip paplitusi praktika, kai grasinančios ir bauginančios žinutės yra nukreiptos ne tik į atskirus asmenis, bet ir į tam tikrą socialinę grupę, dažniausiai į moteris (Baker, Ellece, 2011).…”

“…Žiniasklaida, atkreipdama dėmesį į tam tikras temas, problemas, įvykius ar reiškinius, nustato žiniasklaidos dienotvarkę. Tačiau pateikdama šią dienotvarkę ir formuodama turinį ji gali iškreipti socialinę realybę, tokiu būdu neleisdama susiformuoti teisingam situacijos vertinimui (Berger, Luckmann, 1999), o jos prioritetai gali daryti įtaką visuomenės prioritetams (McCombs, 2002). Žiniasklaidos kuriama ir perduodama simbolinė aplinka, kurią perima žiniasklaidos vartotojai, tampa objektyvios socialinės tikrovės ir asmeninės patirties jungiamąja grandimi (Žalkauskaitė, 2012).…”