Funkcionalizmas Sąmonės Filosofijoje: Metodologija Ar Ontologija?

Abstract

Straipsnyje tiriamos dvi XX a. viduryje išplėtotos funkcionalistinio sąmonės aiškinimo kryptys: D. Armstrongo ir D. Lewiso analitinis funkcionalizmas ir H. Putnamo komputacinis funkcionalizmas. Siekiama parodyti, kad šios dvi kryptys iš esmės sutampa metodologiniu požiūriu, tačiau jų atstovai suteikia savųjų teorijų metodologiniam pagrindui skirtingas ontologines interpretacijas. Sutardami, kad fizikinio būvio ir funkcinio būvio sąvokos skiriasi, jie nesutaria dėl to, ar funkcinio būvio sąvoką reikia laikyti išskiriančia atskirą ontologinę būvių kategoriją, ar ši sąvoka išreiškia tik skirtingą tų pačių fizikinių būvių identifikavimo realiame pasaulyje būdą. Šiame nesutarime iš esmės užsimezga šiuolaikinei sąmonės filosofijai būdinga kontroversija klausimu: savybių ontologija turi būti rekonstruojama intensiniu ar ekstensiniu pagrindu? Pagrindiniai žodžiai: funkcionalizmas, materializmas, įvairiopa realizacija, reduktyvistinės sąmonės teorijos.
 
 FUNCTIONALISM IN PHILOSOPHY OF MIND: METHODOLOGY OR ONTOLOGY?Jonas Dagys
 SummaryThe article investigates two functionalist accounts of the mind developed in the middle of the 20th century: analytical functionalism of David Armstrong and David Lewis and computational functionalism of Hilary Putnam. The aim is to show that the two accounts are identical from the methodological point of view, but their proponents give different ontological interpretations to the methodological base of their theories. While they agree that the concept of ‘functional state’ is different from the concept of ‘physical state’, they nevertheless disagree on whether ‘functional state’ should be taken to designate a distinct ontological kind of states or it should be taken as expressing a different way of identifying the same physical states in the actual world. This disagreement could be taken to mark the beginning of the controversy characteristic of contemporary philosophy of mind regarding the question whether the ontology of properties should be reconstructed on the intensive or extensive basis.Keywords: functionalism, materialism, multiple realizability, reductive theories of mind.
 

Reduktyvizmo Raiška Šiuolaikinėje Analitinėje Filosofijoje

“…Šio straipsnio autoriai jau yra paskelbę reduktyvizmo problematiką nagrinėjančių mokslo darbų (Dagys 2006a(Dagys , 2006b(Dagys , 2006c(Dagys , 2007(Dagys , 2012Dranseika 2010;Grenda 2008aGrenda , 2008bGrenda , 2012Vasilionytė 2012), tad šio straipsnio tikslas -sintetinant ankstesnių tyrimų medžiagą, bendriausiais bruožais aptarti reduktyvizmo raišką šiuolaikinėje analitinėje sąmonės, moralės, veiksmo ir priežastingumo filosofijoje bei įvertinti redukcijos strategijų šiose filosofijos šakose panašumus ir skirtumus.…”

Pareitis, Fizikalistinė Redukcija Ir Perkeistos Kokybės

“…Taèiau ið neutralios funkcinës psichologiniø sàvokø analizës ir jà lydinèios ávairiø ákûnijimø galimybës (þr. Dagys 2006) aiðkëja, kad konkretus fiziologinis bûvis nëra ir negali bûti bûtina sàlyga jokiam psichologiniam sistemos bûviui: jei psichinis bûvis gali bûti ákûnytas ávairiais fiziologiniais bûviais, tai tuos bûvius geriausiu atveju tegalime laikyti pakankamais tiriamam psichologiniam bûviui. Kiekvienas psichologinis bûvis gali turëti gausybae pakankamø, bet nebûtinø, já neðanèiø fiziniø ar fiziologiniø bûviø.…”