Forgoing dental care for economic reasons in Switzerland: a six-year cross-sectional population-based study

Abstract

BackgroundWhile oral health is part of general health and well-being, oral health disparities nevertheless persist. Potential mechanisms include socioeconomic factors that may influence access to dental care in the absence of universal dental care insurance coverage. We investigated the evolution, prevalence and determinants (including socioeconomic) of forgoing of dental care for economic reasons in a Swiss region, over the course of six years.MethodsRepeated population-based surveys (2007–2012) of a representative sample of the adult population of the Canton of Geneva, Switzerland. Forgone dental care, socioeconomic and insurance status, marital status, and presence of dependent children were assessed using standardized methods.ResultsA total of 4313 subjects were included, 10.6% (457/4313) of whom reported having forgone dental care for economic reasons in the previous 12 months. The crude percentage varied from 2.4% in the wealthiest group (monthly income ≥13,000CHF, 1CHF ≈ 1$) to 23.5% among participants with the lowest income (<3,000CHF). Since 2007/8, forgoing dental care remained stable overall, but in subjects with a monthly income of <3,000CHF, the adjusted percentage increased from 16.3% in 2007/8 to 20.6% in 2012 (P trend = 0.002). Forgoing dental care for economic reasons was independently associated with lower income, younger age, female gender, current smoking, having dependent children, divorced status and not living with a partner, not having a supplementary health insurance, and receipt of a health insurance premium cost-subsidy.ConclusionsIn a Swiss region without universal dental care insurance coverage, prevalence of forgoing dental care for economic reasons was high and highly dependent on income. Efforts should be made to prevent high-risk populations from forgoing dental care.Electronic supplementary materialThe online version of this article (doi:10.1186/1472-6831-14-121) contains supplementary material, which is available to authorized users.

The impact of the economic crisis on unmet dental care needs in Spain

“…A recent study carried out in Switzerland yielded findings similar to our own, and pointed out the importance of opportunity costs as risk factors for forgoing healthcare, which would increase during an economic downturn 30. A cohort study took place in Iceland, limited to the years 2007–2009.…”

“…It also appears that the crisis itself has had a larger impact on women compared with men (OR of 1.21 compared with 1.06). Guessous et al 30 found that women are more likely to forgo dental care for economic reasons when compared with men. Women would therefore be more exposed to the costs of healthcare than men, since they have historically assumed a caregiving role for the rest of their family.…”

Dental care coverage and income‐related inequalities in foregone dental care in Europe during the great recession

“…The Icelandic economic collapse in 2008 seems to have had minor effects on dental care utilization . Studies from Spain 2007‐2011 and Switzerland 2007‐2012 have on the other hand found increased unmet need for dental care in low‐income groups, and similar reports come from Cypriot dentists . Also statistics from Eurostat, using the same data source as the present study, indicate that abstentions from dental care for financial reasons have become more widespread since 2008.…”

“…Oral health problems are more prevalent in lower social strata, but those with higher incomes and better education use more dental health services . Socioeconomic inequalities in dental care could even have widened in Europe during the global economic crisis which started in 2007.…”

Paciento Pareiga Rūpintis Savo Sveikata Kaip Teisės Į Sveikatos Priežiūros Paslaugas Įgyvendinimo Sąlyga

“…Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad: ,,<...> reguliuojant privalomojo sveikatos draudimo santykius įstatymų leidėją saisto iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas užtikrinti visiems vienodą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą; valstybės pareiga sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, kuri leistų užti-krinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą, negali būti aiškinama taip, esą visuomenė turi prisiimti visų įmanomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo naštą; šioje srityje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp asmens, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento), ir visos visuomenės interesų; asmens sveikatos priežiūros finansavimo teisiniu reguliavimu turėtų būti sudarytos paskatos kiekvienam asmeniui rūpintis savo sveikata, prisiimti pareigą pagal išgales prisidėti prie jos priežiūros finansavimo, atsakingai ir racionaliai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; todėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas turi būti atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių, kaip antai iš savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kitais būdais <...>" 21 . Reikia pažymėti, kad, siekiant geresnės visuomenės sveikatos, didžiulę reikšmę turi solidarumo 22 ir sveikatos priežiūros teisumo 23 principai: visuomenės nariai yra raginami solidarizuotis, tai praktikoje pasireiškia kaip lygios galimybės siekti sveikatos; socialinių skirtumų nebuvimas 24 ; kiekvieno žmogaus teisė siekti sveikatos; skaidrūs sveikatą lemiančių veiksnių paskirstymai; dėmesys labiausiai pažeidžiamų žmonių sveikatai 25 . Sveikatos priežiūros teisumo principo samprata mokslo darbuose glaudžiai siejama su vienoda sveikatos priežiūros paslaugų kokybe visiems pacientams, vienodu sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu vienodus poreikius turintiems pacientams ir vienoda sveikatos būkle visose visuomenės grupėse, neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę padėtį 26 .…”