Europos Sąjungos aplinkos teisė: raida ir perspektyvos

Darbo tikslas – ištirti Lėvens upės taršą. Pateikiamos žinios apie šios upės būklę. Apskaičiuoti teršalų kiekiai, kurie atplukdomi į Lėvens upę iš Svalios upės. Lėvens upėje pasirinkta 10 taškų, kuriuose buvo imami vandens mėginiai. Vandens mėginiuose ištirta vandens temperatūra, pH, skendinčiųjų medžiagų kiekis, ištirpęs deguonies kiekis, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras, amonio azoto, bendrojo azoto, nitratų, bendrojo fosforo ir fosfatų koncentracijos. Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. balandžio mėnesį. Ištirtuose vandens mėginiuose pH kito nuo 7,53 iki 8,01. Skendinčiųjų medžiagų koncentracija kito nuo 8,9 mg/l iki 17,6 mg/l, nebuvo viršijama didžiausia leistina koncentracija. Bendrojo azoto koncentracija mėginiuose kito nuo 3,89 mg/l iki 4,38 mg/l ir buvo viršyta visuose upės taškuose. Ribinę vertę viršijanti nitratų koncentracija siekė 2,47 mgN/l. Nitratų koncentracija kitose tirtose upės vietose kito nuo 1,37 mgN/l iki 2,23 mgN/l, tačiau ribinės vertės neviršijo. Didžiausia bendrojo fosforo koncentracija Lėvens upėje nustatyta Svalios upės žiotyse – leistinos koncentracijos ribinę vertę viršijo 0,059 mgP/l.Gauti mėginių rezultatai palyginti su Pasvalio rajono savivaldybės monitoringo duomenimis, bendra Lėvens upės būklė priskirtina vidutinei ekologinės būklės klasei.

show abstract

“…Nr. 48 (2). 2018 drojo P -0,042 mg/l; fosfatinio fosforo -0,033 mg/l; BDS 7 -2,36 mgO 2 /l); suspenduotosios medžiagos -8 mg/l.…”

Section: Bendrieji Duomenys Apie Lėvens Upėje Atliekamą Monitoringąunclassified